Tauragės rajono savivaldybės

Naujienos

Tauragės mokyklos ruošiasi įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslus: mokiniai tikisi daugiau žinių ir modernumo

Tauragės rajono savivaldybės ugdymo įstaigos jau gyvena Tūkstantmečio mokyklų programos laukimo nuotaikomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė ambicingą tikslą: iki 2030 metų nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas.

Visos mokyklos taptų „Tūkstantmečio mokyklomis“, tai yra, jos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis, nesvarbu, aplinkoje jie auga, kokių poreikių ir ypatumų turi. Kaip pasakoja savivaldybės meras Dovydas Kaminskas, jau ir dabar tvarkydami, renovuodami ir atnaujindami ugdymo įstaigas, vadovaujasi panašiais principais, bet iš programos tikisi papildomų impulsų ir galimybių.

„Tūkstantmečio mokyklų programa tikrai yra tinkama viso Lietuvos mokykloms ir, manau, kad dar labiau pakels lygį ir mums padės labiau akcentuoti įtraukųjį ugdymą, padės mokyklose atnaujinti STEAM laboratorijas. Dabar jų turime beveik visose ugdymo įstaigose, bet tikrai dar trūksta“, – pripažįsta Tauragės rajono savivaldybės meras.

Savivaldybės vadovas visgi pastebi, kad Tūkstantmečio mokyklos turėtų veikti tinklaveikos principu, kai kelios mokyklos bendradarbiauja tarpusavyje, dalijasi patirtimi, infrastruktūra, specialistais: „Tinklaveika jau ir dabar vyksta, atidarytas naujas STEAM centras, tai tinklaveika būtent per jį vyksta. Ir neabejoju, kad kiekviena mokykla atras kažką naujo pas save ir tikrai pasidalins tuo, ką turi su kitų mokyklų mokiniais, o mažesnių padalinių vaikai tikrai galės vykti į visas mokyklas ir gauti tą ugdymo kokybę, kurią jie ir turėtų gauti 21 amžiuje“.

Keturios kryptys

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius Remigijus Masteika sako, jog visos „Tūkstantmečio mokyklų programoje“ numatytos keturios sritys: lyderystė, įtrauktis, STEAM ugdymas ir kultūrinis ugdymas yra labai svarbios.

Direktoriui ne kartą teko kalbėtis apie programą ir jų kitų ugdymo įstaigų vadovais, visi vertina tai, kad stiprinant mokyklas pirmiausia bus atsižvelgiama į kiekvienos bendruomenės poreikius ir lūkesčius, o pati programa kuriama konsultuojantis su švietimo bendruomene.

„Labai svarbu, kad „Tūkstantmečio mokyklų programa“ ir ateina su tokia tarimosi, bendradarbiavimo kultūra. Mes apie ją kalbame dar būsimuoju laiku, bet tikimės bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis įstaigomis dėl metodinės pagalbos, kurios mokykloms reikės ruošiantis 2024 metams, ruošiantis įtraukiajam ugdymui“, – pastebi progimnazijos direktorius.

Pasak jo, įtraukusis ugdymas bus iššūkis mokykloms, nes norint pasiekti kokybiškos įtraukties, bus labai svarbus ne tik aplinkos pritaikymas, bet ir mokytojų kompetencijų stiprinimas. Todėl laukdami Tūkstantmečio mokyklų programos, Tauragės mokyklų vadovai tikisi pokyčių šioje srityje.

Tauragės M. Mažvydo progimnazijos direktoriui taip pat labai svarbu, jog programa yra skirta visoms mokykloms, jų neskirstant į „geresnes“ ar „prastesnes“, nors pačioje pradžioje, kai programą norėta pavadinti „Tūkstantmečio gimnazijų programa“, buvo kilusi abejonė, ar ji nebus nukreipta į „elitines“ mokyklas.

„Dabar, kai mes kalbame apie Tūkstantmečio mokyklą, tai iš tiesų atsirado tokia telkianti, vienijanti idėja visiems kartu siekti, kad visos mokyklos tokios būtų, atliepiančios dabar jau trečio tūkstantmečio reikalavimus. Yra smalsu, įdomu, daug nežinios, bet ir mūsų mokyklos bendruomenė ir kalbuosi su kitais mokyklų vadovais, visi į programą žiūri pozityviai. Tą nežinią ir smalsumą jau dabar pakeis įsitraukimas, įsitraukimas pokyčiams“, – neabejoja Tauragės M. Mažvydo progimnazijos direktorius R.Masteika.

Mokiniai tikisi daugiau žinių ir modernumo

Tauragės Žalgirių gimnazijos mokinių prezidentė Niklė Šimkutė tikisi, kad „Tūkstantmečio mokyklų projektas suteiks galimybes moksleiviams siekti geresnių mokymosi rezultatų, o gimnazija taps šiuolaikiškesne ugdymo įstaiga.

„Aš savo ateitį planuoju ir sieju su medicina, todėl man labai svarbu yra biologijos sritis, būtent dėl to man labai svarbu, kad mokykloje būtų įkurtos laboratorijos, mokomieji kabinetai šiems dalykams stiprinti“, – pasakoja gimnazistė.

Pasak jos, jauniems žmonėms labai svarbus ir lyderystės stiprinimas, nes tai suteiks daugiau progų bendrauti su įvairias žmonėmis, semtis žinių ir gyvenimiško patirties.

„Mokiniai galės atrasti save naujose srityse, išbandyti save ir priimti svarbius sprendimus dėl savo ateities“, – teigia N.Šimkutė.

Lina Norkutė-Butvydienė, kitos gimnazistės mama ir Jovarų pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja, pastebi, kad dukrai ir jos bendraamžiams labiausiai reikia modernumo, išmanių, inovatyvių mokymosi formų: „Jie ieško dabar to, kas nauja, modernu, šiuolaikiška, nes tai, kas sena, jiems pasilieka už durų. Jie nori interaktyvių dalykų, su kuriais galėtų dirbti, eksperimentuoti, patys viską pajausti, paliesti. Jie nori įsitraukti į veiklas, viskas turi būti pateikta taip, kad jie patys galėtų veikti“.

Pasak L.Norkutės-Butvydienės, šiuolaikiniams vaikams kur kas mažiau įdomus akademinis mokymasis, kur kas svarbiau yra jų pačių gyvenimo įgūdžių, patirčių ugdymas.  Moteris pasakoja, kad jos dukrai iki mokyklos baigimo liko pusantrų metų, ji jau žino kryptį, kur toliau eis, kokią profesiją pasirinks: „Aš įsivaizduoju, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ sudarys mokiniams dar geresnes galimybes pajusti, suprasti, ko tu iš tikrųjų nori, kokią kryptį pasirinkti. Mokinys ir rinktųsi veiklas, pamokas, užsiėmimus, dirbančius mokytojus, kurie ta linkme ir nukreiptų. Svarbiausia pasirinkti tai, ko nori, o ne griebtis daugelio skirtingų dalykų, nežinant, ko tau reikės ateityje. O žinant savo kryptį, savo kelią, tu gali rinktis, sėkmingai mokytis ir veikti toje srityje“.

Mokykla be sienų

L.Norkutė-Butvydienė sako norinti, kad „Tūkstantmečio mokyklos“ būtų šiuolaikiškos, modernios, atviros, kaip mokytojai neretai pavadina, būtų „mokyklomis be sienų“.

„Kaip suprantu, į tas mokyklas patektų labai skirtingų poreikių vaikai, kurie turėtų sėkmingai integruotis į ugdymo procesą ir mokytis tokioje mokykloje, kurioje jiems būtų gera ir saugu“, – pasakoja mokinės mama ir pradinių klasių mokytoja.

Moteriai svarbu, kad mokinius pasitiktų ir sutvarkyta aplinka, kurioje būtų daug šviesių, didelių erdvių, kuriose mokiniai galėtų laisvai ir gerai jaustis. Pasak L.Norkutės-Butvydienės, šiandien mokyklose tos šviesos ir erdvės dar trūksta. Labai svarbu, kad klasės būtų aprūpintos įvairia technika, kuri reikalinga mokiniui sėkmingam mokymuisi. „Dabar dažnai mums pritrūksta tokių dalykų, kaip „Smart“ interaktyvi lenta ar kitų išmanių įrenginių, kurie padėtų vaikams sėkmingai ugdytis ir integruotis“, – pastebi mama ir mokytoja. Jai taip pat labai svarbu, kad visos mokyklos taptų „Tūkstantmečio mokyklomis“, tai būtų ne išskirtinės, o visose vaikai jaustų vienodai gerai. 

Tekstas publikuotas portale lrytas.lt: https://bit.ly/3FQDemC

Pasidalinkite

Kitos naujienos

Scroll to Top