Tauragės rajono savivaldybės

Naujienos

Skaudvilės turgaus fenomenas: muziejus pasipildys unikalia ekspozicija

Skaudvilėje nuo 1862 m. kiekvieną antradienį vykdavo garsūs visoje Žemaitijoje turgūs. XIX a. viduryje nutiesus Rygos–Tauragės plentą, kuris sujungė Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę, didėjo gyventojų skaičius ir miestelis virto gana svarbiu prekybos bei amatų centru. Tarpukariu tradiciniai savaitiniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo specializuotose, tam skirtose, miestelio vietose. Atskirai buvo įsikūrę arklių, karvių ir kiaulių turgūs. Ypač paklausi prekė buvo vietinės veislės arkliai – žemaitukai. Mažaūgiai, stiprūs, ištvermingi arkliai buvo gabenami darbui į anglių kasyklas. Į Skaudvilės turgus suvažiuodavo ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir pirkliai iš Anglijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių. Antradieniais Skaudvilės aikštė būdavo sausakimša arkliais traukiamų vežimų, žmonių ir gausybės prekių. Čia galėjai įsigyti įvairių buities rakandų, maisto produktų, žemės ūkio įrankių ir kt. Turgaus pakraščiuose prekiavo smulkesniais gyvuliais, paukščiais.

Pristatomas Skaudvilės turgaus fenomenas

Šiomis dienomis keičiantis gyvenimui ir turgui pamažu prarandant savo reikšmę bei paklausą, norėjosi mažiesiems muziejaus lankytojams parodyti, o vyresniems priminti, koks anksčiau jis buvo svarbus. Skaudvilės miestas – urbanistikos paminklas, šis išdėstymas byloja nepaprastą miestelio praeitį. Skaudvilės miestui prekyba buvo tas impulsas leidęs jai augti. Kadangi iš pat pradžių aikštės nebuvo, o turgūs kaip ir kitose vietovėse – būrėsi gatvėje priešais bažnyčią, todėl palaipsniui gatvė išplatėjo ir formavosi į aikštę. XIX a. viduryje, nutiesus tarptautinį kelią, radialinis planas su aikšte centrinėje dalyje susiformavo galutinai ir nepakito iki šių dienų. Tad neatsitiktinai kilo idėja įprasminti Skaudvilės turgaus fenomeną. Pagrindinis kuriamo maketo tikslas – atkurti XX a. 4 deš. aikštės vaizdą ir aktualizuoti vieną iš svarbiausių Skaudvilės miestelio identitetui momentų – didžiąsias muges ir kiekvieną savaitę vykusius turgus.

Gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos ir Tauragės rajono savivaldybės, pradėtas įgyvendinti projektas „Skaudvilės turgaus aikštės projekcinis 3D maketas“. Kaip viskas turi atrodyti ir ką siekiama tuo atskleisti pradėta dėlioti jau nuo 2020 m. sausio mėn. pabaigos. Pradėta rinkti istorinė medžiaga bei senos fotografijos, reikalingos kuo detaliau išsiaiškinti tuometinį aikštės vaizdą ir žmonių išvaizdą. Analizuoti skaudviliškių prisiminimai, kuriuose surinkta informacijos apie tuometinę šnekamąją kalbą, kasdieninio gyvenimo ypatumus, prekybos įpročius. Remiantis tuo, pavyko atlikti net Skaudvilės turgaus to laikmečio kainų analizę.

Skaudvilė – mažoji Jeruzalė

Tarpukario Skaudvilės tautinė sudėtis buvo gana marga. Buvo trys pagrindinės konfesijos – katalikai, evangelikai liuteronai ir žydai. Kiekviena jų turėjo ir savus maldos namus. Šiandien abi bažnyčios tebeatlieka savo funkciją, tačiau sinagoga jau nugrimzdusi užmarštin. Dažnas net nebežino išvis kur ji yra veikusi, kai anuomet tai buvo vienas svarbiausių miestelio pastatų. Žydai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse sudarė net 60 proc. visų miestelio gyventojų. Kone visa prekyba buvo jų rankose. Retas, kuris dirbo žemę, o ir lietuviai prekyboje sunkiai išsilaikydavo. Dažnai žydai buvo laikomi tarsi tarpininkais tarp miesto ir kaimo. Kaimo žmonės turguje galėjo parduoti ūkio gaminius ir pirkti žibalo, druskos ar kitų reikalingų daiktų. Taigi, žydų bendruomenė būdama skaitlingiausia galėjo tam tikrais atvejais diktuoti ir savas sąlygas pvz. vadovauti ir prižiūrėti miestelėnų lėšomis pastatytą naują gaisrinę. Skaudvilė buvo tikras žydų miestelis. Anuomet čia atvykęs šventikas, pamokslo metu, Skaudvilę net pavadino mažąją Jeruzale. Miestelis lietuviškas tapdavo tik šventadieniais ir turgadieniais, kai čia atvykdavo daug sodiečių.

Pagrindinis personažas – žydų kilmės pirklys

Norėjosi gyvo, pasakojančio savo istoriją maketo, kad nebūtų pateikiamas tik statiškas vaizdas, tam buvo pasitekti inovatyvūs sprendimai – kuriamos animuotos projekcijos. Kad viskas vyktų sklandžiai, buvo kuriamas istorine medžiaga paremtas scenarijus. Pagrindinis veikėjas – žydų kilmės pirklys Cheicehlis, kadaise išties turėjęs savo „traktierių“ (senoviškus užeigos namus, smuklę) Skaudvilėje. Cheichelio dialoguose su prekeiviais ir pažįstamais, atsispindi įvairios aktualijos – specifiniai žodžiai, kasdieninis gyvenimas, turgaus tradicijos, prekių įvairovė ir kt. Taip istorinė Skaudvilės miesto dalis, turgaus šurmulį atkuriantys garso efektai, dialogai, pirklio figūra bei kiti animuoti personažai ir daiktai, susijungę į visumą sukuria efektingą ir informatyvų maketą – viena diena Skaudvilės turguje.
Tikimasi, kad Skaudvilės krašto muziejuje šis maketas sulauks susidomėjimo tarp įvairių amžiaus grupių lankytojų. Vaikučius pritrauks animacijos, kurios padės lengviau įsivaizduoti tuometinį turgaus mąstą ir gyvenimo ypatumus. Vyresnių klasių mokiniams ir suaugusiems, tai bus puiki proga paanalizuoti, kaip pasikeitė miestelis ar aiškiau suprasti, kas yra radialinis planas, kaip jis čia susiformavo. Ši ir daugybe kitos informacijos bus pateikta makete, kuris taps patrauklia mokymo ir pažinimo priemone.

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Tauragės rajono savivaldybė.

Inga Nagaitienė, Skaudvilės krašto muziejaus muziejininkė

Pasidalinkite
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on skype
Share on email
Share on print
Scroll to Top