Socialinė parama

Tauragės rajono savivaldybės informacija apie socialinę paramą

Tauragės rajono savivaldybės administracija yra Tauragės rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga. Ją sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai).
Socialinės paramos skyriaus vedėja

Ligita Rimkuvienė

8 446 62 836

8 650 68 506

ligita.rimkuviene@taurage.lt

Respublikos g. 2, Tauragė 72256, Kabineto Nr. 111

Socialinės paramos naujienos

Dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo maisto produktų dalijimo ir prašymų šiai paramai gauti priėmimo

Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. liepos 28 …

Skaityti daugiau »
Vyks Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2021 metų projektų vertinimo ir atrankos komisijos posėdis

Vadovaujantis Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje 2021 metų projektų atrankos …

Skaityti daugiau »
Informacija dėl prašymų pateikimo piniginei socialinei paramai gauti

Informuojame, kad vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, esant …

Skaityti daugiau »

Naudinga informacija

Socialinės išmokos
Informacija ruošiama.
Socialinės paslaugos
Informacija ruošiama.

Programos

Socialinės paramos ir paslaugų programos

Informuojame, kad LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-365 „Dėl Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašo patvirtinimo” patvirtintas Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašas.
Būstas ir aplinka gali būti pritaikoma vaikams, turintiems sunkią negalią. Būsto pritaikymas – būsto ir gyvenamosios aplinkos pertvarkymas, panaudojant specialius elementus, keičiant vaikams su sunkia negalia, turintiems judėjimo ir (arba) apsitarnavimo funkcijų sutrikimų, nepritaikytas erdves, ir paprastasis remontas, atliekant tiesiogiai su būsto pritaikymu susijusius statybos darbus. Pažymėtina, kad esant vaiko sensorinės sistemos sutrikimų, judėjimo, regos ar klausos sutrikimų, gali būti ir perkamos priemonės, nurodytos priemonių sąraše, jei jos nenurodytos Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, arba jei šių priemonių nesuteikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – TPNC). Šių priemonių įsigijimą organizuoja pats pareiškėjas, o jų įsigijimo išlaidos padengiamos savivaldybės administracijai pateikus jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus

Laisvos formos prašymą pritaikyti būstą gali pateikti vienas iš tėvų, globėjas (rūpintojas) ar gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas (pareiškėjas) savivaldybės administracijai pagal gyvenamąją vietą (prašymas). Prašyme pareiškėjas nurodo savo vardą, pavardę, vaiko su sunkia negalia, kuriam prašoma pritaikyti būstą, vardą ir pavardę, gyvenamąjį adresą ir prašomo pritaikyti būsto adresą. Pareiškėjas taip pat turi patvirtinti, kad nėra pateikęs kito prašymo tam pačiam vaikui su negalia.

Kartu su prašymu pareiškėjas pateikia šiuos dokumentus ar jų patvirtintas kopijas:

  • vaiko su sunkia negalia neįgaliojo pažymėjimo kopiją, jeigu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) duomenų bazėje nėra informacijos apie nustatytą neįgalumo lygį;
  • vaiko su sunkia negalia tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją ir pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas teikiamas kreipiantis tiesiogiai į savivaldybės administraciją);
  • laisvos formos rašytinį būsto savininko sutikimą (netaikoma, kai įsigyjamos tik priemonių sąraše nurodytos priemonės), kuriame nurodomas būsto savininko vardas ir pavardė bei būsto, kurį leidžiama pritaikyti, adresas, leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą asmeniui, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą (sutikime nurodomi minėtų patalpų savininkų vardai ir pavardės), jei prašoma vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus (jeigu teikiant Prašymą toks sutikimas jau yra). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų vaiko su sunkia negalia specialiesiems poreikiams nepritaikyti, pareiškėjas pateikia šį sprendimą arba patvirtintą jo kopiją;
  • išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei Privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ (toliau – Forma Nr. 027/a), jei vaikui su sunkia negalia reikalingos priemonių sąraše nurodytos priemonės arba kreipiamasi dėl pakartotinio būsto pritaikymo, nepraėjus 5 metams nuo paskutinio sprendimo pritaikyti būstą priėmimo dienos, pasikeitus vaiko su sunkia negalia sveikatos būklei, ir būtini papildomi būsto pritaikymo darbai.
  • Jeigu dokumentai ir (ar) duomenys, kurių reikia nustatant vaiko su sunkia negalia teisę į būsto pritaikymą, yra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis gauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, pareiškėjas šių dokumentų ir (ar) duomenų pateikti neprivalo.

Prašymai pritaikyti būstą vaikams su sunkia negalia priimami iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje 110 kab. (Tauragė, Respublikos g. 2, tel. 8 446 61 873).

– Šeimų, auginančių vaikus su sunkia negalia, socialinio saugumo stiprinimo pritaikant būstą ir gyvenamąją aplinką tvarkos aprašas

Vienkartinės, tikslinės, periodinės, sąlyginės pašalpos skyrimas

Tikslinė, vienkartinė, periodinė ar sąlyginė pašalpa skiriama asmenims, kurie Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą ar nuomojasi būstą Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje, ir asmenims, kurie nedeklaruoja gyvenamosios vietos ir yra neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, bet faktiškai gyvena Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje.

Tikslinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama:

1.  nukentėjus nuo gaisro ar stichinės nelaimės atveju, neatsižvelgiant į pajamas, kai suniokotas neapdraustas asmens nuosavybės teise turėtas nekilnojamas turtas ir jis yra Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje:

  • 42.1.1. nuo 10 iki 30 BSI – kai suniokota dalis vienintelio gyvenamojo būsto;
  • 42.1.2. nuo 31 iki 80 BSI – kai suniokotas visas vienintelis gyvenamasis būstas;
  • 42.1.3. nuo 20 iki 30 BSI – kai suniokota dalis ar visas ūkinės paskirties pastatas.

Dėl pašalpos reikia kreiptis ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įvykusios nelaimės fakto registravimo dienos;

2. iki 30 BSI – neįgaliems asmenims techninių pagalbos priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ir įrengimo išlaidoms iš dalies ar visiškai kompensuoti, jeigu asmuo pats savarankiškai atliko pritaikymo darbus ir pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus. Tikslinė pašalpa skiriama, kai vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP;

3. iki 35 BSI – iš dalies apmokėti sensorinės pagalbos priemonių įsigijimą šeimoms, auginančioms vaikus su sunkia negalia, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Turi būti pateikiamas išrašas iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas), kad vaikui su sunkia negalia reikalingos sensorinės pagalbos priemonės. Tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per 5 metus, kai vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP;

4. iki 5 BSI – iš dalies apmokėti techninės pagalbos priemonių (akinių, akių lęšiukų) įsigijimą (jeigu šios priemonės nėra kompensuojamos), kai vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 1,5 VRP;

5. iki 15 BSI – susirgus ar sergantiems onkologine liga, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), kai vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP;

6. iki 5 BSI – kompensuoti kelionės išlaidas asmenims, kurie siunčiami vykti į gydymosi įstaigas Lietuvoje, jei bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 2 VRP. Mokama suma, kuri yra nurodyta kelionės išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose (keleivinio transporto bilietai, sąskaitos faktūros ir kt. ne senesni kaip 6 mėnesių);

7. iki 1 BSI – asmenims, patiriantiems socialinę riziką, asmens tapatybės dokumentams tvarkyti, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 2 VRP;

8. iki 6 BSI – kietajam kurui įsigyti, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo dėl objektyvių priežasčių (neturint būsto techninės apskaitos bylos ar kt. aplinkybių) negali gauti kompensacijos kietajam kurui įsigyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 2 VRP.

Vienkartinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama:

1. iki 10 BSI – gydymosi išlaidoms kompensuoti sunkios ligos, nurodytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sunkių ligų sąraše, sunkių pakenkimų sveikatai, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintame sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąraše, po traumos, įvykusios nelaimingo atsitikimo metu, po medicininės operacijos, pateikus gydymo įstaigos pažymą apie gydymą ar atliktą operaciją ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dienos, jei bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 VRP;

2. iki 10 BSI – kai asmuo (asmenys) dėl objektyvių priežasčių (neįgalumo, nedarbo ir pan.) neturi pakankamai pajamų patenkinti būtiniausius poreikius: įsigyti maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt., kai bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 2 VRP;

 3. 5 BSI (netestuojant pajamų) –asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietos, kurie minėtose įstaigose išbuvo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir kreipėsi dėl vienkartinės pašalpos per 1 mėnesį nuo išleidimo dienos, tačiau ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus;

4. 30 BSI (netestuojant pajamų) –kiekvienam vaikui šeimoje, gimus trynukams ar ketvertukui;

5. iš asignavimų, skirtų vienkartinėms pašalpoms mokėti, išmokama 1 000 eurų vienkartinė pašalpa mirus garbės piliečiui;

6. kitais šiame Apraše nenumatytais atvejais, netestuojant pajamų, vienkartinė pašalpa Socialinės paramos teikimo komisijos siūlymu gali būti skiriama savivaldybės tarybos sprendimu.

Vienkartinė, tikslinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, išskyrus Aprašo 42.1, 42.3, 42,4; 42.7, 43.3, 43.4 ir 43.6 papunkčiuose numatytus atvejus.

Periodinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama:

1. iki 2 BSI – kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) ir palūkanoms apmokėti, mirus vienam iš bendrai gyvenusių asmenų (buto savininkui), kol bus tvarkomi būsto paveldėjimo dokumentai, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesius;

2. 1 BSI – kompensuoti dalį išlaidų už komunalines paslaugas pensinio amžiaus sukakusiems asmenims, kurie yra deklaruoti ir gyvena nuosavybės teise priklausančiame būste ir jeigu vieno gyvenančio pensinio amžiaus sukakusio asmens arba bendrai gyvenančių pensinio amžiaus sukakusių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio ir šie asmenys atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus. Ši išmoka skiriama ir mokama nuo kreipimosi mėnesio pirmos dienos ir ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

Sąlyginė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (vienam gyvenančiam asmeniui) skiriama:

1. iki 10 BSI (netestuojant pajamų) – gydymosi išlaidoms ar jų daliai kompensuoti asmenims, grįžusiems iš socialinės, psichologinės reabilitacijos ar kitų gydymo įstaigų, besigydžiusiems priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų. Būtina pateikti dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas;

            2. iki 1 BSI – autonominio dūmų signalizatoriaus įsigijimo (ir įrengimo) išlaidoms apmokėti, pateikiant sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurioje nurodytas prekės pavadinimas, kiekis, vieneto kaina ir suma. Skiriama tik vieną kartą;

3. iki 2 BSI – įsiskolinimams už komunalinius patarnavimus iš dalies padengti (jeigu skola susidarė dėl objektyvių priežasčių) neįgaliems, bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vaikus, su sąlyga, kad asmuo pats mokės už komunalinius patarnavimus ne mažiau kaip 30 procentų savo gaunamų pajamų, jeigu asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 1,5 VRP dydžio. Sąlyginė pašalpa mokama, kol bus padengiamas įsiskolinimas, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Ši pašalpa gali būti skiriama būsto savininkui arba savivaldybės socialinio būsto nuomininkui tik vieną kartą ir teikiama nepinigine forma, pervedant lėšas įmonėms, teikiančioms komunalines paslaugas.

4. iki 10 BSI – skirti sąlyginę pašalpą dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti, vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-364 patvirtintu Tauragės rajono savivaldybės gyventojų dantų protezavimo išlaidų kompensavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašu.

Kreipiantis dėl vienkartinės paramos, būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašymą skirti vienkartinę paramą. Prie prašymo, priklausomai nuo aplinkybių, pateikiami šie dokumentai:                                             

1. pažymėjimas apie asmens paleidimą iš įkalinimo vietos;

2. gydymo įstaigos pažyma apie ligas ar pakenkimus sveikatai, išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (jeigu pažymoje nėra nurodytas ligos kodas ar pakenkimo sveikatai kodas, o diagnozės neįmanoma perskaityti, prašymas nesvarstomas);

3. gydymo išlaidas įrodantys dokumentai, išrašyti ne vėliau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos (sąskaitos faktūros kartu su mokėjimo čekiais, dokumentai apie pirktus nekompensuojamus vaistus ar medicinines priemones ir kt.);

4. techninių pagalbos priemonių (akinių, nekompensuojamų akių lęšiukų) įsigijimo išlaidas įrodantys dokumentai, išrašyti ne anksčiau nei prieš 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos;

5. techninių pagalbos priemonių įsigijimo, būsto pritaikymo ir įrengimo patirtas išlaidas pateisinantys dokumentai;

6. nukentėjusiems nuo gaisro ar stichinių nelaimių – pažyma iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, turto nuosavybę įrodantys dokumentai, jei informacija nėra gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

7. pažymas apie įsiskolinimus ir mokamas sumas;

8. grįžusieji iš socialinės, psichologinės reabilitacijos ar kitų gydymo įstaigų pateikia dokumentus, įrodančius patirtas išlaidas;

9. bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pažymas apie paskutinių 3 mėnesių pajamas iki kreipimosi arba kreipimosi mėnesio pajamas, jeigu, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė pajamų šaltinis ar šeimos sudėtis;

10. vaikų gimimo, santuokos, ištuokos, mirties liudijimai, jei informacija nėra gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;

11. kiti dokumentai, pagrindžiantys vienkartinės paramos būtinumą.

Asmuo, pateikęs prašymą skirti vienkartinę pašalpą, privalo sudaryti galimybę savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

Projektų, finansuojamų iš Tauragės  rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos, atranka  ir finansavimas iš Tauragės rajono savivaldybės biudžeto lėšų vykdomas vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d.   įsakymu  Nr.  5-951 ,,Dėl projektų, finansuojamų iš Tauragės rajono savivaldybės neįgaliųjų socialinės integracijos programos lėšų, vertinimo ir atrankos komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašo ir komisijos sudarymo‘‘.

Projektų paraiškas gali teikti įregistruotos juridinių asmenų registre neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos:

  • savivaldybės ar valstybės institucijos;
  • asociacijos, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, viešosios įstaigos.

Organizacijos gali teikti savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui projekto paraišką einamiesiems metams finansuoti iki sausio 30 d.

Reikalavimai projektams:

  • organizacijų, teikiančių paraiškas, nuostatuose (įstatuose) pagrindinė ar viena iš veiklų turi būti neįgaliųjų socialinės integracijos srityje;
  • projektas turi prisidėti prie neįgaliųjų savarankiškumo, užimtumo didinimo ir galimybės dalyvauti visuomenės gyvenime;
  • projekte turi būti pagrįsta, kokie laukiami rezultatai, nauda neįgaliesiems ir (ar) jų šeimų nariams, kodėl būtinas finansavimas;
  • projekto išlaidos neturi sudvejinti išlaidų, finansuojamų iš kitų valstybės biudžeto programų, Europos Bendrijos ar kitų paramos lėšų.

Išsamesnė informacija suteikiama Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (111 kab., vedėja Ligita Rimkuvienė, tel. (8 446) 62 836; arba 110 kab., vyr. specialistė Jolanta Katauskienė, tel. (8 446) 61 873).

Tauragės rajono savivaldybė, vadovaudamasi Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019-02-19 įsakymu Nr. A1-103 ,,Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-11 įsakymu  Nr. 5-388 ,,Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo įgyvendinimo“, organizuoja būsto pritaikymą neįgaliesiems.

Būstas pritaikomas neįgaliajam, kuriam nustatytas:

  • specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  • specialusis techninės pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio – poreikis;
  • specialusis techninės pagalbos priemonių – kitų, nei nurodyta 2 punkte, judėjimo techninės pagalbos priemonių (vaikštynių, ramentų ir pan.) – poreikis;
  • specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios (Tarptautinės ligų klasifikacijos 10 versijos Australijos modifikacijos sistemos F kodas).

Reikalingi dokumentai

  • Laisvos formos prašymas
  • neįgaliojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jei prašymą pateikia pats neįgalusis) arba šio dokumento kopija (pateikiama tuo atveju, jei dokumentus teikia neįgaliojo atstovas pagal įstatymą arba gyvenamosios vietos savivaldybės socialinis darbuotojas);
  • išrašas iš asmens medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas /siuntimas“) ar jo kopija, jei neįgaliajam yra paskirtos dializės procedūros;
  • laisvos formos rašytinis būsto savininko sutikimas leisti pritaikyti būstą, jei prašoma pritaikyti būstą neįgaliajam, kuris nėra būsto savininkas, arba daugumos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, jei neįgaliojo specialiesiems poreikiams prašoma pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliojo specialiesiems poreikiams nepritaikyti, pareiškėjas pateikia šį sprendimą arba patvirtintą jo kopiją; 
  • kita pareiškėjui svarbi informacija.

Išsamesnė informacija suteikiama Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (110 kab., vyr. specialistė Jolanta Katauskienė, tel. (8 446) 61 873).

Pagal Tauragės rajono  savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.1-421 patvirtintą Paramos Tauragės rajono gausioms šeimoms, auginančioms keturis ir daugiau vaikų, skyrimo tvarkos aprašą, parama gali būti skiriama Tauragės rajono gausioms šeimoms, nuolat gyvenančioms ir deklaravusioms gyvenamąją vietą Tauragės rajone ir auginančioms 4 ir daugiau vaikų iki 18 m. arba vyresnių (iki 24 m.), jei vaikas mokosi pagal nuolatinių studijų programas. Prašymą skirti paramą Tauragės miesto gyventojai pateikia Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui (toliau – Socialinės paramos skyrius), o rajono gyventojai – seniūnijai pagal savo gyvenamąją vietą. Prašyme nurodoma, kokia konkreti parama šeimai reikalinga. Atsižvelgiant į šeimoje augančių vaikų poreikius skiriama vienkartinė pašalpa gali būti panaudota: 

iki 100 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio – būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti (bet ne daugiau kaip 30 procentų būsto kainos), daliai paskolos būstui statyti arba pirkti sumokėti, žemės sklypui įsigyti;

iki 30 BSI dydžio – būsto nuomai, būstui remontuoti arba rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, asmeniniam kompiuteriui, studijų ir neformaliojo švietimo išlaidoms (kelionėms, mokesčiams ir kt.) padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti.

Išsamesnė informacija suteikiama Socialinės paramos skyriuje (111 kab., vedėja Ligita Rimkuvienė, tel. (8 446) 62 836; arba 110 kab., vyr. specialistė Jolanta Katauskienė, tel. (8 446) 61 873).

Tauragės rajono savivaldybė, siekdama skatinti vaikų dienos centrų veiklą ir plėtrą, iš savivaldybės biudžeto finansuoja vaikų dienos centrų, veikiančių Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, veiklas.

Vaikų dienos centrų finansavimas vykdomas vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.5-555  patvirtintais „Vaikų ir (ar) paauglių užimtumo programos projektų atrankos konkurso nuostatais“.

Programos tikslas: plėtoti vaikų ir paauglių užimtumą, socializaciją, organizuoti kokybiškas ir tikslinės grupės poreikius atitinkančios veiklas, įtraukiant į veiklą seniūnijų bendruomenes, religines bendruomenes, kt. nevyriausybines organizacijas.

Programos uždavinys: užimti kuo daugiau Tauragės rajono savivaldybės vaikų ir paauglių laisvu nuo pamokų metu ir atostogų laikotarpiu, sudarant kuo palankesnes sąlygas socialiai remtinų, socialinę riziką patiriančiose šeimose augančių vaikų užimtumui.

Programų teikėjai ir vykdytojai gali būti tik Tauragės rajono nevyriausybinės, bendruomeninės, religinės organizacijos, vaikų dienos centrai. Programos įgyvendinimo partneriais gali būti Tauragės rajono švietimo, kultūros, sporto įstaigos, asociacijos bei kiti juridiniai asmenys, kurių nuostatuose (įstatuose) nurodyta vaikų ir(ar) paauglių užimtumo, švietimo, ugdymo veiklos.

Kvietimas teikti paraiškas sekantiems metams skelbiamas Tauragės rajono savivaldybės interneto svetainėje www. taurage.lt  einamųjų metų pabaigoje.

Finansuojamos šios veiklos:

socialinių ir gyvenimo įgūdžių ugdymo, sociokultūrinių ir kitų su vaiko ugdymu, jo teisių apsauga, integracija į šeimą, visuomenę susijusių paslaugų (socialinių, higienos įpročių formavimas, pagalba ruošiant pamokas ir kt.) teikimas;

informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo paslaugų teikimas vaikams ir jų šeimos nariams;

nemokamo nuolatinių vaikų dienos centro lankytojų maitinimo organizavimas;

socialinės ir psichologinės ar krizių įveikimo pagalbos paslaugų teikimas, laisvalaikio užimtumo vaikams ir (ar) jų šeimoms organizavimas;

kitų vaikų dienos centro veiklos tikslams neprieštaraujančių veiklų vykdymas.

Prioritetai teikiami:

projektams, į kurių vykdymą įtraukiami savanoriai;

projektams, kuriuos įgyvendinant vaikų dienos centrus nuolat lanko asmenys, turintys negalią;

projektams, kurie vykdomi ar planuojami vykdyti kaimo vietovėse;

Už atitiktį finansavimo prioritetams vertinant projektus skiriami papildomi balai.

Programų teikėjai turi užpildyti Vaikų ir (ar) paauglių užimtumo programos projektų atrankos konkurso nuostatų paraiškos formą.

Išsamesnė informacija teikiama: el. p.  zofija.vasiliauskiene@taurage.lt,  tel. 8 446 54 857, ar atvykus į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (112 kab.).

Čia galite atsisiųsti su konkursu susijusius dokumentus:

VAIKŲ IR (AR) PAAUGLIŲ UŽIMTUMO PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KONKURSO NUOSTATAI

Tauragės rajono savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano, patvirtinto Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 1-2 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“, 01.10 programos 02.01.07 priemonėje numatytas bendruomeninių paslaugų, skirtų  socialinės atskirties ir skurdo mažinimui, finansavimas iš savivaldybės biudžeto lėšų.

Socialinės atskirties ir skurdo mažinimo projektų finansavimas vykdomas vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės socialinės atskirties ir skurdo mažinimo projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašu, patvirtintu Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 5- 636.

Projektų finansavimo tikslas: labiau įtraukti NVO į socialinių problemų sprendimą, plėtoti socialinių paslaugų sistemą, užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą, lygias galimybes, stiprinti priklausomybės ligų prevenciją, socialinę integraciją, mažinant socialinę atskirtį.

Projekto uždavinys: Pagerinti ir geriau pritaikyti socialinių paslaugų teikimą neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, prekybos žmonėmis aukoms, smurto prieš moteris šeimoje aukoms, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims, skatinti palankią individui socialinę aplinką, ugdyti bendruomeniškumo, saugumo ir solidarumo jausmą visuomenėje. Telkti įvairius sektorius ir stiprinti jų bendradarbiavimą gydymo nuo priklausomybių ligų srityje. Užtikrinti socialinę pagalbą patiriantiems socialinę atskirtį.

Finansuojamos veiklos:

  • socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų ir šeimų socialinės reabilitacijos ir integracijos priemonėms įgyvendinti;
  • smurto, savižudybių, priklausomybių ir prekybos žmonėmis prevencijai;
  • šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai (vaikams, neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms) plėtoti;
  • bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų, vykdančių socialines programas, gebėjimams stiprinti ir socialinėms programoms įgyvendinti;
  • kitais atvejais (priemonėms, mažinančioms socialinę atskirtį ir skurdą).

Finansuojami konkurso būdu atrinkti projektai, kuriais numatoma teikti paslaugas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims.

Paraiškų teikėjais gali būti viešosios įstaigos (išskyrus viešąsias įstaigas, kurių vienintelis dalininkas yra valstybės ar savivaldybės institucijos), asociacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, kitos pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos.

Projekto įgyvendinimo partneriais gali būti Tauragės rajono įstaigos, asociacijos bei kiti juridiniai asmenys, kurių nuostatuose (įstatuose) nurodytos edukacinės, socialinių įgūdžių ugdymo, užimtumo bei kt. socialinio pobūdžio veiklos.

Prioritetai teikiami projektams, jei

  • organizacijos turi patirtį įgyvendinti veiklas pasitelkiant savanorius;
  • projekto vykdytojas turi papildomų finansavimo šaltinių;
  • projekto vykdytojas turi partnerių, kurių indėlis į įgyvendinamą projektą nurodomas paraiškoje.

Projektų teikėjai turi užpildyti Socialinės atskirties ir skurdo mažinimo projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašo paraiškos formą (1 priedas).

Vienas projekto teikėjas gali pateikti tik vieną paraišką.

Išsamesnė informacija teikiama: el. p.  zofija.vasiliauskiene@taurage.lt,  tel. 8 446 54 857, ar atvykus į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (112 kab.).

– Tauragės rajono savivaldybės socialinės atskirties ir skurdo mažinimo projektų finansavimo Iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašas

Atmintinės

Socialinės paramos ir paslaugų atmintinės

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi metu:

  1. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (toliau – VRP, 137,50 Eur);
  2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių nurodytų sąlygų:

1) vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 112 straipsnio 3 dalyje, tačiau ne viso darbo laiko atveju, išskyrus Darbo kodekso 40 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, darbo laiko trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), apskaičiuotos nuo 40 valandų per savaitę arba teisės aktuose nustatytos sutrumpintos darbo laiko normos, ir jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui; savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;

2) asmenys mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;

3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;

4) asmenys yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;

5) vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;

6) asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;

7) yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

8) vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;

9) turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

10) vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; nustatytas neįgalumas; nėštumo metu (sukakus 18 metų teisė į piniginę socialinę paramą išlieka iki šios dalies 7 punkte nustatytos sąlygos atsiradimo); augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius).

11) vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į piniginę socialinę paramą turi:

  • kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
  • tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu;
  • asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.
  • Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi. Globojamiems vaikams, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, piniginė socialinė parama skiriama atskirai kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Kai vaiko laikinoji globa ar rūpyba nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos, globojamiems vaikams piniginė socialinė parama skiriama kartu su tėvais.

Piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu jis:

1) gauna ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje;

2) yra mokinys ar studentas iki 24 metų, kuris mokosi ir gyvena užsienio valstybėje;

3) atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę ar administracinį areštą, yra suimtas, jam paskirtos Baudžiamajame kodekse nustatytos priverčiamosios medicinos priemonės ar paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, jam paskelbta paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;

4) atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;

5) yra užsienietis, neturintis Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, arba Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nėra išduoti dokumentai, patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kurie gyvena Lietuvos Respublikoje mažiau kaip 3 mėnesius, kai toks reikalavimas yra taikomas, ar užsienietis, kuriam nėra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga, ir jeigu šie asmenys atitinka bent vieną Įstatymo IX-16756 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų.

Socialinės pašalpos dydis

Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

  • skirtumą tarp 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;
  • skirtumą tarp 1,2 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
  • skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant visus laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu dėl socialinės pašalpos asmuo kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo paskutinio jos gavimo laikotarpio, šio straipsnio 1 dalyje numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, už kurį mokama socialinė pašalpa, pirmos dienos.

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

  • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

Papildomos pašalpos skyrimas įsidarbinus.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama nustatyto dydžio socialinė pašalpa, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys atitinka visas šias sąlygas:

  • vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba (dirbo) šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • iki įsidarbinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau, negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
  • bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
  • prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

Papildomai socialinė pašalpa skiriama ir mokama už kiekvieną pagal darbo sutartį ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip už 12 dirbtų mėnesių, ir jos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:

  • pirmą–trečią papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 100 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  • ketvirtą–šeštą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 80 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio;
  • šeštą–dvyliktą papildomai mokamos socialinės pašalpos mokėjimo mėnesį – 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šių pajamų (pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas), individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas), 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas)) dalis ir nedarbo socialinio draudimo išmoka:

1) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;

2) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);

3) 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų  (įvaikių);

4) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius0;

5) 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

 Socialinės pašalpos mažinimas.

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims  socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

1) 20 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių;

2) 30 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių;

3) 40 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių;

4) 50 procentų – kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių;

5) gavusiems socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių šios dalies 4 punkte nustatyto dydžio socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma tol, kol šioje dalyje nurodyti asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Socialinės pašalpos dydis nemažinamas, kai:

  • Užimtumo tarnyba ar kita valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė dirbti ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
  • darbingi nedirbantys, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys socialinę pašalpą, dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje  ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Bendrai gyvenantiems asmenims mokamos socialinės pašalpos dydis nemažinamas, kai socialinė pašalpa skiriama ir mokama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai.

Pašalpos mokėjimas ir kreipimosi terminai.

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą. Socialinės paramos skyrius socialinę pašalpą gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į šią socialinę pašalpą.

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai gauti (atsižvelgiant į aplinkybes):

Reikalingi tik tie dokumentai ir informacija, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose.

Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) gaunamas pajamas;

4) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (banko atsiskaitomoji sąskaita; teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtinta sutartis dėl vaikų išlaikymo; nutartis (ieškinys su rezoliucija) neskirti bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėti teismo posėdyje).

Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

Kreipimosi vieta. Tauragės rajono savivaldybės gyventojai dėl socialinės pašalpos kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) ar seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ar pagal nuomojamo būsto vietą ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą. Gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje ir gyventojai, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) ar seniūniją pagal asmens faktinę gyvenamąją vietą ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Prašymai-paraiškos dėl piniginės socialinės paramos priimami nuo mėnesio 5 iki 25 dienos įskaitytinai, dėl socialinės pašalpos kreipiantis pirmą kartą, prašymai priimami nuo mėnesio 5 dienos iki mėnesio pabaigos.

Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo kiekvieno mėnesio 15 d. iki mėnesio pabaigos.

Tauragės rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą turi teisę periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo ir buities  sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

 

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 1-124  „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” ir 2019 m. liepos 03 d. sprendimo Nr. 1-237 Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo. 

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 1-914 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo” ir 2014 m. lapkričio 26  d  sprendimas Nr. 1-332 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 1-914 „Dėl Tauragės rajono savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo”.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. A1-798 “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo”. 

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu:

  1. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
  2. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Kompensacijų mokėjimas ir kreipimosi terminai.

Kompensacijos skiriamos, jei bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensacijas, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

  • būsto šildymo išlaidos, kai naudingasis būsto plotas ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba  1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui;
  • geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
  • karšto vandens, kurio kiekis ir atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.

Socialinės paramos skyrius kompensacijas gali skirti trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į šią paramą, arba ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, bei pajamos. Pasibaigus paskirtos kompensacijos mokėjimo laikui, dėl tolesnio jos skyrimo galima kreiptis per 3 mėnesius.

Jeigu nesusituokę, nutraukę santuoką asmenys nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos,

Kompensacijoms apskaičiuoti taikomi normatyvai:

  • naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims 50 m2 vienam gyvenančiam asmeniui; 38 m2 pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui; 12 m2 antram bendrai gyvenančiam asmeniui; 10 m2 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui. Šie plotai nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis;
  • karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: 1,5 m3 pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 1 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; 0,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
  • geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims: kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, 2 m3   pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys, 3,5 m3 pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 m3 antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 m3 trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį. 

Skiriant kompensacijas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitomos pajamos nurodytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

Dokumentai, reikalingi kompensacijai gauti (atsižvelgiant į aplinkybes):

Reikalingi tik tie dokumentai ir informacija, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose.

Dokumentus galima pateikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Kreipdamasis dėl kompensacijų, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau – prašymas-paraiška) ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:

1) save ir bendrai gyvenančius asmenis;

2) veiklos pobūdį;

3) gaunamas pajamas;

4) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (banko atsiskaitomoji sąskaita; teismo nutartis dėl išlaikymo vaikams priteisimo arba teismo patvirtinta sutartis dėl vaikų išlaikymo; nutartis (ieškinys su rezoliucija) neskirti bylos dėl tėvystės nustatymo nagrinėti teismo posėdyje).

Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

Kreipimosi vieta.  Tauragės rajono savivaldybės gyventojai dėl socialinės pašalpos kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) ar seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ar pagal nuomojamo būsto vietą ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą. Gyventojai, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Tauragės rajono savivaldybėje ir gyventojai, nedeklaravę gyvenamosios vietos ir neįtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipiasi į Tauragės rajono savivaldybės Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) ar seniūniją pagal asmens faktinę gyvenamąją vietą ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Prašymai-paraiškos dėl kompensacijų priimami nuo mėnesio 5 iki 25 dienos įskaitytinai, kreipiantis pirmą kartą, prašymai priimami nuo mėnesio 5 dienos iki mėnesio pabaigos.

 

Tauragės rajono savivaldybės administracija, siekdama įvertinti kompensacijų teikimo veiksmingumą turi teisę periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo ir buities  sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

 

Daugiau informacijos apie piniginę socialinę paramą rasite:

Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 1-124  „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” ir 2019 m. liepos 03 d. sprendimo Nr. 1-237 Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Tauragės rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo” pakeitimo. 

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas Nr. IX-1675.

Moteriai, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės išmoką, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos skiriama 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio vienkartinė išmoka nėščiai moteriai (250,77 Eur).

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą;
  4. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pažyma, kad moteriai nėra paskirta ir nemokama motinystės pašalpa;
  5. Kiti.

 Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

VIENKARTINĖ IŠMOKA VAIKUI

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (429 Eur).  

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. Kiti.

ĮVAIKINTAM VAIKUI

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (429 Eur).

  Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. Teismo sprendimas įvaikinti;
  5. Kiti.

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos    Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

 IŠMOKA BESIMOKANČIO AR STUDIJUOJANČIO ASMENS VAIKO PRIEŽIŪRAI 

Auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui mokslo ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi (mokėsi) pagal formaliojo profesinio mokymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa nuo mokymosi pagal profesinio mokymo programą pradžios iki jos pabaigos)  ar studijuoja (studijavo) aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, iki jam sukaks 26 metai, arba jeigu jis studijuoja (studijavo) doktorantūroje ar rezidentūroje, iki jam sukaks 30 metų (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo ar vaiko priežiūros laikotarpį), ir jeigu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą jis neturi (neturėjo) teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka (234 Eur) per mėnesį.

 Ši išmoka mokama nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai.

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. Švietimo įstaigos pažyma, kad asmenys mokosi, arba mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus įteisinantys dokumentai;
  5. Kiti.

 Išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai neskiriama, arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

1)    asmuo, kuriam paskirta išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;

2)    kitam iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš vaiko senelių už tą patį vaiką yra paskirta ar už visą priklausiusį laikotarpį buvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą;

3)    pagal šio įstatymo 14 straipsnį už tą patį vaiką paskirta išmoka įvaikinus vaiką.

Gimus dviem ar daugiau vaikų ar įvaikinus du ir daugiau vaikų, išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai dydis nedidinamas.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

 IŠMOKA GIMUS VIENU METU DAUGIAU KAIP VIENAM VAIKUI

Kai vienu metu gimsta du ar daugiau vaikų, vienam iš vaikus auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų) skiriama išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui ir ši išmoka mokama nuo vaikų gimimo dienos, iki jiems sukaks 2 metai.

Kai vienu metu gimsta du vaikai, skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka (156 Eur) per mėnesį. Kai vienu metu gimsta daugiau kaip du vaikai, išmokos dydis didinamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžiu (156 Eur) už kiekvieną paskesnį vaiką.

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. Kiti.

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka (429 Eur).  

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  3. Vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai*;
  4. Kiti.

Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio (60,06 Eur) išmoka per mėnesį.

Papildomai išmoka vaikui už tą patį vaiką skiriama ir mokama tik pagal vieną iš šių punktų:

  • kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), išskyrus asmenis, kurie augina ir

(ar) globoja tris ar daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo) ir su juo bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (250 Eur), išskyrus atvejį, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymą, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, vienam asmeniui per mėnesį viršija 2 valstybės remiamų pajamų dydžius (250 Eur). Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio  (40,17 Eur) išmoka per mėnesį;

  • kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų arba globėjo (rūpintojo), kurie augina ir (ar) globoja tris ar

daugiau vaikų, auginamam ir (ar) globojamam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio(40,17 Eur) išmoka per mėnesį;

  • kiekvienam neįgaliam vaikui (asmeniui), kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir

mažesnis darbingumo lygis. Neįgaliam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis neįgalus vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų neįgaliam asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), nustatytam neįgalumo lygio arba 55 procentų ir mažesnio darbingumo lygio terminui, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio (40,17 Eur) išmoka per mėnesį.

 

Išmoka vaikui neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.

 

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybės dokumentas;

Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką vaikui nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.

Internetiniame puslapyje http://www.socmin.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas-ir-es/ismokos-seimai-lietuvoje-qfmw.html ir http://ec.europa.eu/employment_social/spsi/missoc_en.html pateikta informacija apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės socialines išmokas. Galima rasti informaciją ne tik apie tai, kokia išmoka priklauso šeimai, bet yra aprašytos ir pagrindinės sąlygos išmokai gauti bei nurodytų išmokų dydžiai.  

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikui rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

Vienkartinė parama gimus vaikui – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio piniginė parama (202,80 Eur) skiriama asmenims, jeigu bent vienas iš vaiko tėvų ne mažiau kaip 12 mėnesių iki vaiko gimimo yra deklaravęs gyvenamąją vietą Tauragės rajono savivaldybėje arba buvo įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir faktiškai gyvena Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Taip pat vienkartinę išmoką vaikui yra gavę Tauragės rajono savivaldybėje.

Dėl išmokos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Parama neteikiama, jeigu vaikas gimė negyvas ar kreipiantis dėl šios paramos skyrimo vaikas yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje.

Gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, parama skiriama kiekvienam vaikui atskirai.

Kreipdamasis dėl paramos gimus vaikui, asmuo užpildo prašymą ir pateikia asmens tapatybę ir vaiko gimimą patvirtinančius dokumentus.

Kiekvienam privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui jo tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) tarnybos laikotarpiu skiriama 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (58,50 Eur) per mėnesį. Jeigu privalomąją pradinę karo tarnybą tuo pačiu metu atlieka ir vaiko tėvas (įtėvis), ir motina (įmotė), išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui dydis nedidinamas.

Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui skiriama nuo vaiko tėvo ar motinos paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos. Vaikui, gimusiam po jo tėvo ar motinos paskyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos, ši išmoka skiriama nuo vaiko gimimo dienos.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybės dokumentas;
  3. Karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys (karė) atlieka tarnybą, išduotą pažymą apie atliekamą privalomąją  pradinę karo tarnybą. 

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokos vaikui, išmokos privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui galima kreiptis nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

 

Daugiau informacijos apie išmokas rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

Paramos mirties atveju rūšys

  1. Laidojimo pašalpa;
  2. Parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką.

 Vienkartinė 8 bazinės socialinės išmokos dydžio (312 Eur) laidojimo pašalpa mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui skiriama, mirus:

  • Lietuvos Respublikos piliečiui;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, turėjusiam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas;
  • asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas šis įstatymas;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis;
  • Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems buvo išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 

Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikoje gyvenančių anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas.

  1. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo turi teisę į paramą palaikams parvežti, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo vidutinės pajamos, kai jis yra vienas gyvenantis asmuo, arba vienam asmeniui, kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos, nurodytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje ir apskaičiuotos pagal nurodyto įstatymo 18 straipsnį, per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai (375 Eur).

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių (2106 Eur). Paramos palaikams parvežti dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į paramą palaikams parvežti, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

Dėl pašalpos kreiptis

  1. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Kreiptis galima ir elektroniniu būdu per www.spis.ltsistemą.
  2. Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota, – pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Dokumentai, reikalingi paramai gauti:

  1. Asmens, turinčio teisę gauti minėtą paramą, tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymas;
  3. Medicininis mirties liudijimas jeigu asmens mirtis neįregistruota Lietuvos respublikos gyventojų registre, (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – medicininis perinatalinės mirties liudijimas);

 o kai kreipiamasi dėl paramos palaikams parvežti, – ir dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas, ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai apie vieno gyvenančio asmens gautas vidutines pajamas arba  vienam asmeniui tenkančias vidutines pajamas (kai jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų).

Prašymas gali būti pateiktas asmeniškai, paštu arba elektroniniu būdu per www.spis.lt, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga. Jeigu prašymas siunčiamas paštu arba elektroniniu būdu, prie prašymo turi būti pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta pašalpa laidojančiam asmeniui išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos, kai prašymas pateikiamas per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Kai laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos kreipiasi vėliau negu per 10 darbo dienų nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos, sprendimas dėl laidojimo pašalpos skyrimo turi būti priimtas ir laidojimo pašalpa išmokėta per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

Sprendimas dėl paramos palaikams parvežti skyrimo turi būti priimtas ir nurodyta parama palaikų pervežimą organizavusiam fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.

Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

 Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite: 

2016m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymas Nr. XII-2612.

Šis įstatymas taikomas mokiniams, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą

 Socialinė parama neskiriama 

¨       mokiniams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas;

¨       mokiniams, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas;

¨       mokiniams, kurie yra išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose;

¨       mokiniams, kuriems Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka nustatyta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

Socialinės paramos mokiniams rūšys

 Nustatomos šios socialinės paramos mokiniams rūšys:

¨      mokinių nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose);

¨       parama mokinio reikmenims įsigyti.

 Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti:

¨       jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų  (VRP) dydžio (187,50 Eur);

¨       jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (250 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;

¨     mokiniams, kurių vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 1,5 VRP dydžio (187,50 Eur) (atskirais atvejais – 2 VRP dydžiai (250 Eur)), gali būti skiriamas nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu mokyklų organizuojamose  vasaros poilsio stovyklose.

Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų:

Nuo 2020 m. sausio 1 d. mokiniai, kurie  mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos principą (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visi priešmokyklinukai ir pirmokai), turi teisę į nemokamus pietus nevertinant šeimos gaunamų pajamų.

  • Nemokamas maitinimas neskiriamas mokiniams, jei tėvai yra atleisti nuo mokesčio už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose, išskyrus mokinius, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą (nuo 2020 m. ir mokinius, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programą pirmoje klasėje).
  • Savivaldybių administracijos turi teisę nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (312,5 Eur).

Mokiniams nemokamas maitinimas neteikiamas, jeigu jų tėvai yra atleisti nuo mokėjimo už vaikų maitinimą mokyklų bendrabučiuose.

Savivaldybės administracija turi teisę nemokamą maitinimą ir (ar) paramą mokinio reikmenims įsigyti skirti išimties atvejais, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 2,5 VRP dydžio (312,50 Eur),

¨       kai šeimoje atsiranda nenumatytų išlaidų dėl stichinės nelaimės, neįgalumo, sunkios ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo ir pan. atvejais – pateikus pažymą apie sveikatos būklę ar patirtą nuostolį, kitus dokumentus;

¨       kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų, kai yra neįgalių mokinių, kai vaikus (vaiką) augina neįgalūs ar pensinio amžiaus bendrai gyvenantys asmenys, kai vaikus (vaiką) augina vienas iš tėvų;

¨       kai bendrai gyvenantys asmenys augina 1–2 vaikus ir atitinka Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas.

 Pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas

 Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

 Jeigu kreipimosi dėl mokinių nemokamo maitinimo mėnesį bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas pagal praėjusio mėnesio iki kreipimosi dėl mokinių nemokamo maitinimo mėnesio pajamas ir teikiamas, kol bus pateikta informacija apie kreipimosi mėnesio pajamas ir priimtas naujas sprendimas dėl nemokamo maitinimo skyrimo, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos gauti socialinę paramą mokiniams pateikimo dienos.

Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas

Mokinio reikmenims įsigyti per kalendorinius metus vienam mokiniui skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio suma (78 Eur).

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams

 Dėl socialinės paramos mokiniams pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų ar kitų bendrai gyvenančių pilnamečių asmenų, pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas, mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) ar seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją  vietą. Jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota ir pareiškėjas nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurioje faktiškai gyvena, administraciją, užpildydamas prašymą-paraišką gauti socialinę paramą mokiniams ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti, elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prašymą–paraišką galima pateikti nuo kalendorinių metų liepos 1 dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjas gali kreiptis iki kalendorinių metų spalio 5 dienos.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą gauti socialinę paramą mokiniams.

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl poreikio įvertinti šeimos gyvenimo sąlygas ir teikti socialinę paramą mokiniams.

 Dokumentai, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti*

¨       tapatybę patvirtinantis dokumentas;

¨       prašymas–paraiška gauti socialinę paramą mokiniams;

¨       vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai;

¨       pažymos apie pajamas;

¨       įmonės, įstaigos, organizacijos, fondo ar antstolio išduota pažyma apie lėšas vaikui išlaikyti;

¨       žemės nuosavybės liudijimo arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę kopija;

¨       santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantys dokumentai;

¨       kiti.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Socialinė parama mokiniams skiriama

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

¨      nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;

¨      pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;

¨      vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose.

Priklausomai nuo prašymo–paraiškos ir visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos, parama mokinio reikmenims įsigyti skiriama iki mokslo metų pradžios arba mokslo metais, bet ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 dienos.

Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. 

 Daugiau informacijos apie socialinę paramą mokiniams rasite:

 2018 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas Nr. X-686 (TAR, 2018-12-11, Nr. 20237); .

Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2603 (TAR, 2019-12-19, Nr. 20562).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A1-797 „Dėl savivaldybių, kurių administracijų patvirtintuose sąrašuose esančiose bendrojo ugdymo mokyklose bus organizuojamas nemokamas maitinimas taikant savitarnos principą, sąrašo patvirtinimo” (TAR, 2019-12-20, Nr. 20975

Išmokos dydis. 20 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio (7,80 EUR) per mėnesį.

Išmoka skiriama auginantiems vaikus iki 18 metų (besimokančius Lietuvos Respublikoje įregistruotose bendrojo lavinimo ar profesinėse mokyklose arba aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę studijų formą – iki 24 metų), neįgaliesiems, kurie yra pripažinti nedarbingais ir kurių šeimose nėra darbingų asmenų.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. Prašymas;
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  3. Darbingumo lygio pažyma arba invalidumo pažymėjimas, kuriame yra įrašas, kad asmuo yra nedarbingas (jei informacijos nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose).
  4. Pažymos iš mokymo įstaigų, kai yra vyresnių nei 18 metų besimokančių vaikų.
  5. Seniūnijos išduota pažyma apie šeimos sudėtį.

 Kreipimosi vieta. Dėl išmokos reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.) arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis 2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr.XII-2507.

Asmenys, turintys teisę gauti tikslinę kompensaciją:

  1. Teisę gauti slaugos išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
  2. Teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Tikslinių kompensacijų dydžiai:

1.Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos yra šių dydžių:

           1) asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, – 2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (304,20 EUR); 

          2) asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, – 1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (222,30 EUR); 

  1. Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos yra šių dydžių: 

          1) asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)     poreikis, – 1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (128,70 EUR); 

          2) asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos)  poreikis, – 0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio (70,20 EUR);

 Kreipimosi vieta: dėl tikslinių kompensacijų mokėjimo reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.),  elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie tikslines kompensacijas rasite:

2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas Nr. XII-2507.

2019 m. sausio 23 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro Įsakymas „Dėl kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo” Nr. A1-39

Vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) išmoka per mėnesį.

Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (ar) vaikui išlaikyti skirta periodinė išmoka, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio ir gaunamos našlaičių pensijos bei (ar) vaikui išlaikyti kas mėnesį mokamos periodinės išmokos dydžio.

Jeigu pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį dėl jo ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio arba emancipuoto ar santuoką sudariusio nepilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio  (156 Eur) išmoka per mėnesį.

Kai vaikas (asmuo), besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir kitas paslaugas) bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, mokslo metais skiriama ir mokama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (78 Eur) išmoka per mėnesį. Tais atvejais, kai vasaros atostogų metu vaikas (asmuo) nėra išlaikomas bendrojo ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ar aukštosios mokyklos bendrabutyje arba vaikų socializacijos centre, jam skiriama ir mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) išmoka per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

– vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės;

– vaikui globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai apskrities viršininko įsteigtoje vaikų socialinės globos įstaigoje ir globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje finansuojama valstybės biudžeto lėšomis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka;

– asmuo daugiau kaip du kartus įstojo ir mokėsi profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programą ar daugiau kaip du kartus įstojo ir studijavo aukštosiose mokyklose pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą.

Dokumentai, reikalingi globos (rūpybos) išmokai gauti:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
  4. globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
  5. pažymos iš švietimo įstaigų, kai asmenys mokosi;
  6. šeimynos, nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba vaikų socialinės globos įstaigos registravimo dokumentai;
  7. mokyklos pažyma, kai vaikas mokosi ir yra išlaikomas (gauna nakvynę ir maistą) mokyklos bendrabutyje, socializacijos centre;
  8. kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, yra skiriamas ir kartą per mėnesį mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio  (156 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Globos centrui, įgyvendinančiam vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, už vaiką yra skiriamas ir mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (156 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas per mėnesį.

Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas neskiriamas arba jo mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

vaikas yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta šios aplinkybės.

Dėl globos (rūpybos) išmokos ir globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreiptis galima nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei kreipiamasi vėliau, priklausanti išmoka paskiriama ir sumokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

 Dokumentai, reikalingi globos (rūpybos) išmokos tiksliniam priedui gauti:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. dokumentai, patvirtinantys išlaikymo vaikui priteisimą ar mokėjimą;
  4. globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju) patvirtinantys dokumentai;
  5. pažymos iš švietimo įstaigų, kai asmenys mokosi;
  6. šeimynos, nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba vaikų socialinės globos įstaigos registravimo dokumentai;
  7. mokyklos pažyma, kai vaikas mokosi ir yra išlaikomas (gauna nakvynę ir maistą) mokyklos bendrabutyje, socializacijos centre;
  8. kiti dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (429 Eur) vienkartinė išmoka vaikui, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta vaikui gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų globojamam vaikui išmoka vaikui skiriama tokia pačia tvarka, kaip ir bendrai gyvenančių asmenų auginamam vaikui.

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokų reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.),  elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.

Daugiau informacijos apie išmoką rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

Asmenims, kuriems buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo, skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (2925 Eur) vienkartinė išmoka įsikurti.  

Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama, jeigu prašymą skirti šią išmoką asmuo pateikė savivaldybės administracijai iki jam sukako 25 metai.

Vienkartinė išmoka įsikurti turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos, o nepanaudotą išmokos sumą savivaldybės administracija grąžina į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

 Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota:

1) būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti;

2) sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti;

3) būsto nuomai;

4) mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas;

5) būstui remontuoti arba rekonstruoti;

6) baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui, vienam mobiliojo ryšio telefonui įsigyti;

7) studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi ir darbo priemonėms įsigyti;

8) žemės sklypui įsigyti;

9) mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti;

10) automobiliui įsigyti, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti B kategorijos motorinę transporto priemonę.

 Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama ir nemokama:

1) jeigu asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą ir kitas paslaugas) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;

2) jeigu asmuo yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta nurodytos aplinkybės.

 Dėl vienkartinės išmokos įsikurti, atsižvelgiant į aplinkybes, būtina pateikti:

  1. prašymas; 
  2. asmens tapatybės dokumentas;
  3. globos (rūpybos) nustatymo dokumentas;
  4. teismo sprendimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas;
  5. prašyme nurodyti santuokos datą, jeigu nepilnametis yra įregistravęs santuoką

Kreipimosi vieta ir laikas. Dėl išmokos reikia kreiptis į Tauragės savivaldybės administracijos Gyventojų priėmimo kabinetą (Respublikos g. 2, 116 kab.), elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą.

Daugiau informacijos apie išmoką rasite:

1994 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas Nr. I-621.

2004 m. birželio 28  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo” Nr. 801.

Nustačius apsaugos vaikui poreikį, jo laikinosios priežiūros pas fizinius asmenis ar laikino apgyvendinimo pas fizinius asmenis metu vaiką laikinai prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (234 Eur) vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį.

Išmokos dydis apskaičiuojamas:

  • vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
  • vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka skiriama ir mokama vaiką prižiūrinčiam asmeniui.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu.

Dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos asmuo gali kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros ar vaiko laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti*:

  1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  2. prašymas išmokai gauti;
  3. dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenis ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
  4. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

 Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl išmokų vaikams?

Dėl išmokų skyrimo gali kreiptis globėjas (rūpintojas), asmuo, vaiko laikinosios priežiūros metu laikinai prižiūrintis vaiką, arba pats 18 metų ir vyresnis asmuo.

 Dėl išmokų reikia kreiptis:

Fiziniai asmenys dėl išmokų, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu asmenų gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją. Jeigu vaikų (asmenų), besimokančių užsienio valstybės mokymo įstaigoje pagal mokymo programas, atitinkančias Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokymo programas, gyvenamoji vieta iki išvykstant mokytis nebuvo deklaruota ir jie nebuvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui vaikai (asmenys) kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje jie iki išvykimo faktiškai gyveno, administraciją. Juridiniai asmenys dėl išmokų, išskyrus globos (rūpybos) išmoką ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administraciją.

Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta iki 2006 m. gruodžio 31 d. imtinai, išskyrus tuos, kuriems, vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, išmoka nemokama, globėjai (rūpintojai) dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje globėjai (rūpintojai) Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu globėjų (rūpintojų) gyvenamoji vieta nedeklaruota ir jie neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją, juridiniai asmenys – į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruota juridinio asmens buveinė, administraciją.

Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta po 2007 m. sausio 1 d. imtinai, globėjai (rūpintojai) dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucijos teikimu vaikui nustatyta globa (rūpyba), administraciją. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta ne Lietuvos Respublikoje ir jos vykdymą perėmė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, globėjai (rūpintojai) dėl globos (rūpybos) išmokos ir (ar) globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo kreipiasi į savivaldybės, kurios vaiko teisių apsaugos institucija perėmė vaiko globos (rūpybos) vykdymą, administraciją.

Turintys teisę gauti globos (rūpybos) išmoką asmenys, besimokantys Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose, kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra mokykla, administraciją. Asmenys, besimokantys ar studijuojantys užsienio valstybės mokymo įstaigoje, dėl globos (rūpybos) išmokos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravę gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. Jeigu iki išvykstant mokytis ar studijuoti į užsienio valstybės mokymo įstaigą asmenų gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota ir jie nebuvo įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, jie kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje iki išvykimo faktiškai gyveno, administraciją.

Vaiko tėvų įgalioti asmenys dėl išmokų kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje vaiko tėvas ar motina Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jeigu nė vienas iš vaiko tėvų nedeklaravęs gyvenamosios vietos arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta arba jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta nedeklaruota arba jeigu jis neįtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokų vaiko tėvų įgalioti asmenys kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra faktinė vaiko gyvenamoji vieta, administraciją.

Asmenys, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas Išmokų vaikams įstatymas, jeigu nė vienas iš vaiko tėvų ir vaikas nedeklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą bei faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje, dėl išmokų kreipiasi į savivaldybės, kurioje vienas iš tėvų dirba, administraciją.

Daugiau informacijos apie išmokas tėvų globos netekusiems vaikams rasite:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208);

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801  (Žin., 2004, Nr.100-3724);

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakyme Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo” (Žin., 2005, Nr. 81-2986).

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija.

Karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

 Valstybės parama kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu.

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 1 622 eurų dydžio vienkartinė pašalpa.

 Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 4 171 euras;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 3 337 eurai;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 2 503 eurai.

Vienkartinės pašalpos išmokamos iš valstybės biudžeto. Pašalpas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės.

Ginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviui – kariui savanoriui laidoti yra skiriamos 20 bazinių socialinių išmokų dydžio (780 Eur) laidojimo lėšos.

Laidojimo pašalpa mokama karį savanorį laidojančiam asmeniui. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal kario savanorio mirties mėnesį galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

 Dėl laidojimo pašalpos laidojantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją ir pateikia:

  1. prašymą dėl laidojimo pašalpos. Prašyme nurodomas pašalpos gavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti pašalpą, taip pat pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, nurodyto Aprašo 3.3 papunktyje, pati kreiptųsi į Centrą;
  2. laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją;
  3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau-Centro) išduotą kario savanorio teisinio statuso pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią šio statuso pripažinimą ir statuso pažymėjimo išdavimą, arba šio dokumento kopiją. Jeigu laidojantis asmuo negali pateikti vieno iš būtinų dokumentų, parašyme pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, pati kreiptųsi į Centrą.
  4. kario savanorio mirties faktą patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją, jeigu duomenų apie kario savanorio mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Asmenims pateikus dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro dokumentų kopijas, patvirtina dokumentų kopijų tikrumą ir dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

Asmenys dokumentus, reikalingus vienkartinėms pašalpoms ir laidojimo pašalpoms išmokėti, gali pateikti tiesiogiai atvykę į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu.

Valstybės parama už žuvusius ar mirusius tardymo, įkalinimo ar tremties pasibaigus įkalinimui metu 1940–1990 metų ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – karius savanorius ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvius – laisvės kovų dalyvius teikiama jų šeimoms.

Žuvusiųjų tėvams (įtėviams), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudariusiems sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), taip pat broliams ir seserims, jeigu jie pasipriešinimo okupacijoms dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) (toliau – šeimos nariai), lygiomis dalimis išmokama tokio dydžio vienkartinė pašalpa:

1) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių sukilimų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 8 524 eurai;

2) ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių, mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, žuvusių ginkluoto susirėmimo, sulaikymo, suėmimo ar okupacinės valdžios vykdytų slaptų operacijų, baudžiamųjų akcijų metu, GULAG’o politinių kalinių streikų malšinimo metu, jeigu asmens žūtis ar mirtis yra susijusi su jo pasipriešinimo veikla, nužudytų ar mirusių tardymo metu iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba kurie nuteisti mirties bausme ir bausmė įvykdyta, šeimos nariams – 6 392 eurai;

3) neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, nužudytų ar mirusių įkalinimo metu po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, šeimos nariams – 5 115 eurai;

4) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių, žuvusių ar mirusių tremties pasibaigus įkalinimui metu, šeimos nariams – 3 264 eurai. 

 Šio įstatymo nustatyti vienkartinių pašalpų dydžiai indeksuojami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal metų infliaciją.

Vienkartinės pašalpos mokamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje.

Teisė gauti vienkartinę pašalpą šio įstatymo nustatyta tvarka atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo pateikia prašymą ir visus reikiamus dokumentus pašalpai gauti.

Vienkartines pašalpas skiria ir išmoka savivaldybės, kurios teritorijoje buvo paskutinė žuvusio ar mirusio pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio nuolatinė gyvenamoji vieta, administracija (toliau – savivaldybės administracija).

Kad gautų vienkartinę pašalpą, kiekvienas šeimos narys (žuvusiojo tėvai (įtėviai), kitos santuokos iki kario savanorio ar laisvės kovų dalyvio žūties nesudaręs sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), taip pat broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę) (toliau – šeimos nariai) arba jo įgaliotas asmuo, arba globėjas, jeigu šeimos narys pripažintas neveiksniu šioje srityje (toliau – teisėtas atstovas), savivaldybės administracijai turi

pateikti:

  1. prašymą skirti vienkartinę pašalpą. Prašyme privalu nurodyti ir visus jam žinomus šeimos narius, turinčius teisę į vienkartinę pašalpą (jų vardus, pavardes, nuolatinę gyvenamąją vietą), arba pažymėti, kad tokių asmenų, jo žiniomis, nėra. Taip pat prašyme nurodomas  vienkartinės pašalpos gavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti vienkartinę pašalpą ir pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumentų, nurodytų Aprašo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, pati kreiptųsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – Centras);
  2. šeimos nario asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją;
  3. pateikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (toliau – Centras) išduotą pažymą arba pažymėjimą, patvirtinantį žuvusiajam (mirusiajam) pripažintą ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – kario savanorio ar neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio – laisvės kovų dalyvio statusą, arba šio dokumento kopiją. Šiuos dokumentus pateikia vienas iš šeimos narių arba teisėtas jo atstovas arba  šeimos nario arba teisėto jo atstovo pageidavimu dėl  dokumentų gavimo savivaldybės administracija pati kreipiasi į Centrą per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;
  4. Centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sprendimą dėl pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žūties ar mirties aplinkybių arba teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, arba šio dokumento kopiją arba šeimos nario arba teisėto jo atstovo pageidavimu dėl  dokumento gavimo savivaldybės administracija pati kreipiasi į Centrą per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo;
  5. giminystės ryšį su žuvusiuoju (mirusiuoju) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu patvirtinančius dokumentus – santuokos, gimimo liudijimą, kitus giminystės ryšį įrodančius dokumentus arba šių dokumentų kopijas;
  6. žuvusio (mirusio) pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio broliai ir seserys, jeigu jie pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvio žuvimo metu buvo jaunesni kaip 18 metų ir neturėjo abiejų tėvų (abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų buvo mirę), – dokumentus, patvirtinančius tėvų mirties faktą, arba šių dokumentų kopijas;
  7. jeigu prašymą dėl vienkartinės pašalpos pateikia teisėtas atstovas, – dokumentą, patvirtinantį teisę atstovauti, taip pat teisėto atstovo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šių dokumentų kopijas;
  8. jeigu prašymą dėl vienkartinės pašalpos pateikia šeimos narys, pripažintas ribotai veiksniu šioje srityje, – jo rūpintojo rašytinį sutikimą dėl kreipimosi skirti vienkartinę pašalpą ir dokumentą, patvirtinantį rūpybos nustatymą ir asmens paskyrimą rūpintoju, taip pat rūpintojo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šių dokumentų kopijas.

 Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Pateikus Aprašo 3 punkte nurodytų dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro dokumentų kopijas, patvirtina dokumentų kopijų tikrumą ir dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

 Užsienio valstybių institucijų išduoti asmens dokumentai ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille), išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta kitaip.

 Asmenys dokumentus, reikalingus vienkartinėms pašalpoms skirti ir išmokėti, gali pateikti tiesiogiai atvykę į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. teisę į vienkartinę kompensaciją (835 EUR) įgijo asmenys, kurie buvo pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje ir dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, karo gydytojų sprendimu pripažinti netinkamais karo tarnybai.

Vienintelis dokumentas, kuris yra tinkamas pagrindas šiai vienkartinei kompensacijai išmokėti  yra karo gydytojų išduota pažyma (seno tipo forma, užpildyta rusų kalba), patvirtinanti ligos faktą (rusų kсвидетельство о болезни), arba jos archyvinis išrašas (archyvinė pažyma). Karo gydytojų išduotoje ligos pažymoje ar jos archyvinėje pažymoje turi būti įrašas, kad asmens, atlikusio būtinąją karinę tarnybą, sužeidimas ar liga, yra įgyta atliekant karinę tarnybą ar karinius apmokymus, arba sužeidimas ar liga yra susiję su karine tarnyba ar kariniais apmokymais.

Jeigu pažymoje yra prirašyta, kad trauma ar susirgimas nesusijęs su tarnyba, arba kad trauma ar susirgimas įgyti ne tarnybos metu, tuomet vienkartinė kompensacija neskiriama (pažyma neatitinka įstatymo reikalavimų)..

 Kompensacijos taip pat neskiriamos, jei asmuo;

  • jau yra gavęs kompensaciją pagal šį įstatymą;
  • sovietinėje armijoje tarnauti buvo pašauktas ne iš Lietuvos;
  • tarnavo virštarnybininku;
  • atlikdamas būtinąją karinę tarnybą ar pašauktas į karinius apmokymus  buvo pasiųstas į Černobylį likviduoti AE avarijos padarinių;
  • negyvena nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kad gauti nurodytą vienkartinę kompensaciją, Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantys asmenys Socialinės paramos skyriui pateikia:

  • prašymą;
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • karo gydytojų išduotą dokumentą (ar archyvinį jo išrašą). Karo gydytojų išduotas dokumentas (ar archyvinis jo išrašas), patvirtinantis, kad asmuo karinės tarnybos ar karinių mokymų metu dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais mokymais, buvo pripažintas netinkamu karo tarnybai, pateikiamas išverstas į lietuvių kalbą ir patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis karo gydytojų išduotas dokumentas gali būti išverstas ne visas, tai yra į lietuvių kalbą išversti tik tie duomenys, kuriuose nurodyta: dokumento pavadinimas, jo išdavimo data, dokumentą išdavęs subjektas, asmens, kuriam išduotas dokumentas, vardas, pavardė, gimimo data, sprendimas (išvada) apie asmens sužalojimą ar ligą, susijusią su karine tarnyba ar kariniais mokymais, ir šį sprendimą (išvadą) priėmęs subjektas.
  •  asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar kitose kredito įstaigose .

 Dėl karo gydytojų išduoto dokumento gavimo asmuo gali kreiptis į Lietuvos ypatingąjį archyvą adresu: Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius. Ten neradus informacijos, būtina kreiptis į Rusijos federacijos gynybos ministerijos centrinį archyvą. Į šį archyvą galima kreiptis tiesiogiai arba per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos konsulinį departamentą adresu: J. Tumo-Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius.

 Daugiau informacijos 1994m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Įstatyme Nr. I-576 „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22 – 1991-12-31)”

 Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams skiriama pirmojo laipsnio valstybinė pensija.

Karių savanorių sąrašus šiai pensijai gauti Vyriausybei teikia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

 Valstybės parama kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu.

Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 1 622 eurų dydžio vienkartinė pašalpa.

 Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 4 171 euras;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 3 337 eurai;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 2 503 eurai.

Vienkartinės pašalpos išmokamos iš valstybės biudžeto. Pašalpas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės.

Ginkluoto  pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviui – kariui savanoriui laidoti yra skiriamos 20 bazinių socialinių išmokų dydžio (780 Eur) laidojimo lėšos.

Laidojimo pašalpa mokama karį savanorį laidojančiam asmeniui. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal kario savanorio mirties mėnesį galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį.

 Dėl laidojimo pašalpos laidojantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją ir pateikia:

  1. prašymą dėl laidojimo pašalpos. Prašyme nurodomas pašalpos gavimo būdas, kuriuo pageidaujama gauti pašalpą, taip pat pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, nurodyto Aprašo 3.3 papunktyje, pati kreiptųsi į Centrą;
  2. laidojančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją;
  3. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau-Centro) išduotą kario savanorio teisinio statuso pažymėjimą arba Centro išduotą pažymą, patvirtinančią šio statuso pripažinimą ir statuso pažymėjimo išdavimą, arba šio dokumento kopiją. Jeigu laidojantis asmuo negali pateikti vieno iš būtinų dokumentų, parašyme pažymima, ar pageidaujama, kad savivaldybės administracija dėl dokumento, pati kreiptųsi į Centrą.
  4. kario savanorio mirties faktą patvirtinantį dokumentą arba šio dokumento kopiją, jeigu duomenų apie kario savanorio mirtį nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.

Asmenų pateiktos dokumentų kopijos turi būti patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno. Asmenims pateikus dokumentų originalus, savivaldybių administracijų tarnautojai ar darbuotojai, įgalioti tvirtinti dokumentų kopijų tikrumą, padaro dokumentų kopijas, patvirtina dokumentų kopijų tikrumą ir dokumentų originalus grąžina juos pateikusiam asmeniui.

Asmenys dokumentus, reikalingus vienkartinėms pašalpoms ir laidojimo pašalpoms išmokėti, gali pateikti tiesiogiai atvykę į savivaldybės administraciją, atsiųsti registruotu laišku arba elektroninių ryšių priemonėmis, pasirašytus saugiu elektroniniu parašu.

Išmokos dydis: antrojo laipsnio valstybinė pensija yra 2 valstybinių pensijų bazės dydžio (116 EUR).

Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją turi:

Motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju – ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų (toliau – daugiavaikiai motina  arba tėvas.

Daugiavaikiam tėvui (įtėviui) antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama tik tuo atveju, kai nėra daugiavaikės motinos (įmotės) arba kai daugiavaikė motina (įmotė) neatitinka šiame įstatyme nustatytų antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo sąlygų.

Antrojo laipsnio valstybinė pensija skiriama asmenims, jeigu jie yra sukakę Socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžius) arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. I ar II grupės invalidais).

 Daugiavaikiams motinai arba tėvui antrojo laipsnio valstybinė pensija neskiriama, jeigu:

1) dėl jos (jo) piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, priklausomybės nuo azartinių lošimų, psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš savo vaikus (įvaikius) naudojimo arba gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos interesams bent vienas jos (jo), vaikas (įvaikis) auga ar augo socialinės rizikos šeimoje, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme;

2) bent vienam iš jos (jo) vaikų (įvaikių) yra ar buvo nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba), jis augo socialinės globos įstaigoje, išskyrus atvejus, kai vaikas (įvaikis) augo socialinės globos įstaigose dėl savo sveikatos būklės, reikalaujančios specialiosios specialistų priežiūros ir (ar) pagalbos, ar buvo įvaikintas, išskyrus atvejus, kai vaikus (įvaikius) įvaikino asmens sutuoktinis, ir (ar) jai (jam) buvo apribota tėvų valdžia, išskyrus atvejus, kai laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) nustatyta dėl objektyvių aplinkybių (daugiavaikių motinos arba tėvo ligos ir pan.);

3) ji (jis) buvo nuteista (nuteistas) už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo vaikui (įvaikiui) ir šeimai ar nusikaltimo, susijusio su jos (jo) vaiko (įvaikio) sveikatos sutrikdymu ar gyvybės atėmimu, padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs,  ar ne;

4) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs, ar ne (išskyrus atvejus, kai įvaikis už labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo);

5) ji (jis) ar bent vienas jos (jo) išaugintas vaikas (įvaikis) nuteistas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atvejus, kai daugiavaikiai motina arba tėvas nuteisti už nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų šio straipsnio 6 dalies 3 punkte, padarymą) ir teistumas yra neišnykęs arba nepanaikintas (išskyrus atvejus, kai įvaikis už nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą buvo nuteistas iki įvaikinimo).

 Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

 Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. asmens prašymas;
  2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso, Lietuvos Respublikos paso, Lietuvos Respublikos diplomatinio paso, asmens tapatybės kortelės) kopiją;
  3. jeigu asmuo yra netekęs 60 ir daugiau procentų darbingumo, – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotą darbingumo lygio pažymą arba šio dokumento kopiją;
  4. daugiavaikių motinos arba tėvo gyvenimo aprašymą, kuriame taip pat turi būti nurodyti visų vaikų kontaktiniai duomenys (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, darbovietė ar mokymosi įstaiga ir kt.);
  5. vaikų (įvaikių) gimimo liudijimų ar kitų tėvystės (motinystės) ryšius patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
  6. vaikų (įvaikių) mirties liudijimų ar kitų mirties faktą patvirtinančių dokumentų kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro;
  7. dokumentų, patvirtinančių daugiavaikių motinos arba tėvo ir (ar) jos (jo) vaikų (įvaikių) pavardės keitimą, kopijas ar šiuose dokumentuose nurodytų duomenų išrašus iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, jeigu Nuostatų 17.3 papunktyje nurodytame dokumente nėra vaiko (įvaikio) ir daugiavaikių motinos arba tėvo asmens kodų.

Kreipimosi vieta: dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos reikia kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių.

 Antrojo laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai arba rašytinė apklausa. Posėdis arba rašytinė apklausa organizuojami ne rečiau kaip kartą per 2 mėnesius. Antrojo laipsnio valstybinės pensijos skiriamos nuo mėnesio, einančio po to  mėnesio, kurį priimtas sprendimas skirti šią pensiją, pirmos dienos.

 Pagrindas. Antrojo  laipsnio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis 1994 m. gruodžio 22 d.  Lietuvos  Respublikos valstybinių pensijų įstatymu Nr. I-730, 2007 m. kovo 14 d.  nutarimu Nr. 255 “Dėl Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo.

 Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių (Respublikos g. 2) arba skambinti tel. (8 446) 62 835, 61 873, 62 856, 68 838, 62 839, 54 857.

Daugumą prašymų išmokoms gauti galima pateikti ir elektroniniu būdu per www.spis.lt sistemą. 

Socialines paslaugas teikiančios įstaigos

Lauksargių globos namai

8 446 41 290

info@lgn.lt

Šlaito g. 5, Lauksargiai 73204

Tauragės šeimos gerovės centras

8 446 61 575

l.baziliauskiene@tauragessgc.lt

D. Poškos g. 26, Tauragė 72298

Nakvynės namai

8 655 61618

Tauragės r. sav., Tauragės sen., Taurų k., Dvaro g. 24

Krizių centras

8 655 61618

Tauragės r. sav., Tauragės sen., Taurų k., Dvaro g. 24

Scroll to Top
Skip to content