Skaudvilės seniūnija

Tauragės rajono savivaldybės Skaudvilės seniūnija

Skaudvilės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2005 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 479.

Skaudvilė istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti svertuvą. Tai įrankis ne viename Lietuvos regionų dar ir šiandien vadinamas iš baltarusių kalbos kilusiu žodžiu ,,bezmėnas“ , kuriuo turguose ir dabar tebesveriamos prekės. Šiuo simboliu norima parodyti, jog miestas augo ir vystėsi prekybos dėka.

Upynos g. 3, Skaudvilė, Tauragės r. sav.

8 446 58 237

skaudvile@taurage.lt

Darbo laikas:
I-IV: 8:00 val. - 12:00 val. ir 12:45 val.- 17:00 val.
V: 8:00 val. - 12:00 val. ir 12:45 val. – 15:45 val.
Pastaba: trečiadieniais interesantai nepriimami

Skaudvilės seniūnijos darbuotojai

Seniūnas (vaiko priežiūros atostogose)

Gediminas Dinapas

8 664 56 390

8 446 58 296

gediminas.dinapas@taurage.lt

Seniūno pavaduotoja

Dalia Milašienė

8 614 77 321

8 446 58 237

dalia.milasiene@taurage.lt

Vyriausioji buhalterė

Vilma Rasickienė

8 652 60 533

8 446 58 105

vilma.rasickiene@taurage.lt

Buhalterė

Virginija Daukšienė

8 686 97 782

8 446 58 500

virginija.dauksiene@taurage.lt

Žemės ūkio specialistė

Asta Ševelienė

8 670 73 901

8 446 58 247

asta.seveliene@taurage.lt

Komunalinio ūkio inžinierius

Kęstutis Jorudas

8 686 97 783

8 446 58 247

kestutis.jorudas@taurage.lt

Specialistė

Nijolė Čyplienė

8 655 98 587

nijole.cypliene@taurage.lt

Specialistė

Aušra Šedauskienė

8 699 82 920

8 446 58 500

ausra.sedauskiene@taurage.lt

Socialinio darbo organizatorė

Zita Simanavičienė

8 612 62 845

8 446 58 500

zita.simanaviciene@taurage.lt

Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima

Loreta Čipkienė

8 670 66 212

loreta.cipkiene@taurage.lt

Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima

Lina Maraulienė

8 615 38419

lina.marauliene@taurage.lt

Socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima

Neringa Remeikienė

8 670 73 849

neringa.remeikiene@taurage.lt

Seniūnijos naujienos

Paskirstytos Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšos

Tauragės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos konkurso projektų atrankos …

Skaityti daugiau »
Mokymo kursai „Ūkinių gyvūnų gerovė ir sveikata“

Projekto „Žemdirbių kompetencijų tobulinimas ūkinių gyvūnų auginimo ir ekologinio ūkininkavimo …

Skaityti daugiau »
Atnaujintas sąrašas valstybių, iš kurių grįžus būtina 14 dienų izoliacija

Penktadienį atnaujintas labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašas, …

Skaityti daugiau »

Seniūnijos informacija

Skaudvilės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2005 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 479.

Skaudvilė istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti svertuvą. Tai įrankis ne viename Lietuvos regionų dar ir šiandien vadinamas iš baltarusių kalbos kilusiu žodžiu ,,bezmėnas“ , kuriuo turguose ir dabar tebesveriamos prekės. Šiuo simboliu norima parodyti, jog miestas augo ir vystėsi prekybos dėka.

Simbolių kalboje svertuvas- pusiausvyros, teisingumo, tvarkos ir viešosios teisės emblema. Krikščioniškame mene labai paplitęs arkangelo Mykolo , svertuvu sveriančio sielas , paveikslas. Saliamono išminties knygoje sakoma ,,Klaidingos svarstyklės – atgrąsios Viešpačiui, o teisingas svoris – priimtinas Jam“ .

Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę.

Dailininkas Alfonsas Čepauskas parengė Skaudvilės herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. lapkričio 24 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 330) .

HERBO APRAŠYMAS. Raudoname lauke vaizduojami du auksiniai sukryžiuoti svertuvai.

SVARBIOS SKAUDVILĖS ISTORIJOJE DATOS

  • 1253 – pirmą kartą paminėtas Karšuvos vardas
  • 1760 – rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Skaudvilės vardas
  • 1797 – pastatyta RK Šv.Kryžiaus bažnyčia
  • 1804 – įkurta Skaudvilės parapija
  • 1820 – pradeda veikti parapijinė mokykla
  • 1827 – pastatyta evangelikų – liuteronų bažnyčia
  • 1852 – Skaudvilėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius
  • 1910 – pastatyta medinė gaisrinė
  • 1915 – nutiestas siaurasis geležinkelis
  • 1918 – vėl pradeda veikti lietuviška pradinė mokykla – IV skyrių
  • 1919 – Vilniaus gatvėje bermontininkai sušaudo tris stulgiškius
  • 1930 – pastatyta naujoji gaisrinė miesto centre
  • 1936 – pradeda veikti VI skyrių pradinė mokykla
  • 1937 – Skaudvilės gaisras
  • 1937 – įsteigta valsčiaus ambulatorija
  • 1937 – atidaroma viešoji biblioteka
  • 1941 – sunaikinama žydų bendruomenė
  • 1944 – įsteigiama gimnazija
  • 1948 – įsteigti kultūros namai
  • 1951 – Vasario 16 d. moksleiviai kaip protestą iškelia Lietuvos trispalvę
  • 1960 – mokykla pereina į naujas patalpas
  • 1964 – atveria duris nauji kultūros namai
  • 1975 – išsilieja 20 ha dydžio užtvanka
  • 1988 – išrenkama Skaudvilės Sąjūdžio taryba
  • 1992 – pašventinamos rezistentų kapinaitės
  • 2003 – paminėtas Karšuvos vardo pirmą kartą paminėjimo 750 metų jubiliejus
  • 2004 – paminėtas Skaudvilės parapijos įkūrimo 200 metų jubiliejus
  • 2005- patvirtintas Skaudvilės herbas
  • 2010- Skaudvilės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 250 metų jubiliejus
  • 2018 – įrengta poilsio, laisvalaikio ir sveikatinimo  zona prie Skaudvilės tvenkinio

SKAUDVILĖS STATUSAS

  • Po 1861 žemės reformos – valsčius
  • 1915 -1919 – apskritis /Kreiz/
  • 1919 -1950 – valsčius
  • 1950 -1962 – Skaudvilė – rajono centras
  • 1962 – 1990 – Skaudvilės miestas ir Skaudvilės apylinkė atskiri vienetai
  • 1990 – 1995 – Skaudvilės miestas ir apylinkė
  • Nuo 1995 – 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnas
  • 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnija

ISTORIJA

Skaudvilė (Tauragės r. sav.) įsikūrusi apie 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, prie Ančios upės ir kairiojo jos intako Inkstilo. Miesto vardo kilmė – asmenvardinė, nes 1645 m. Batakių valsčiaus dokumente asmenvardis Skaudvilis, -as minimas 19 kartų. Skaudvilė 1861–1950 metais – valsčiaus, 1916–1919 metais – apskrities, 1950–1962 metais – rajono, nuo 1995 m. – seniūnijos centras. 1950 m. gavo miesto teises.

Senovėje Skaudvilės apylinkės priklausė Karšuvos žemei. Kad vietovėje gyventa nuo seno, liudija ir 1936 metais rastas sidabro dirbinių lobis. Jis datuojamas 14 a. Taigi tuometiniai gyventojai neabejotinai palaikė prekybinius ryšius su kaimynais. Gyvenvietės buvimą patvirtina ir dabartinio miesto teritorijoje esantis Nosaičių (Papkalnio) piliakalnis. Tikėtina, jog 18 a. viduryje prie dvaro jau buvo įsikūręs kaimas. 1766 m. jame veikė kelios karčiamos, evangelikų liuteronų konfesija. Apie 1770 m. būta ir medinės koplyčios. 18 a. antroje pusėje Skaudvilės dvaras priklausė Raseinių apskrities bajorų maršalkai I. Micevičiui. Kaip rašoma ,,Elenchus omnium ecclesiarum…“, 1797 m. dvarininko lėšomis baigta statyti medinė, kryžiaus formos, šiaudais dengta Šv. Kryžiaus bažnyčia. 19 a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, kurioje 1820 m. mokėsi 28 vaikai. 1804 m. I. Micevičius skyrė maldos namams valaką ir 3 margus žemės, 3 000 rublių beneficijos, o vyskupas J. Giedraitis suteikė bažnyčiai parapijos teises. Miestelyje veikė ir Evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios buvo ir mokykla.

1836 m. pradėtas tiesti Rygos–Tilžės kelias, sujungęs Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę. Ši tranzitinės magistralės iš Peterburgo į Prūsiją atkarpa sudarė sąlygas vystytis Skaudvilei – plito amatai, gausėjo amatinių. Išaugusi miestelio komunikacinė reikšmė skatino ir jo teritorijos plėtrą, kilo statiniai, spietęsi apie centrinę aikštę. Manoma, 1847 m. Skaudvilėje jau buvus ir sinagogą, nes iš 442 gyventojų – 204 buvo žydai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo prekyba. Centrinėje aikštėje vykdavo gausūs savaitiniai turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ne tik aplinkinių vietovių, bet ir pirkliai iš Anglijos, Vokietijos ir kt. Ypač paklausi prekė buvo vietinės veislės arkliai žemaitukai. Mažaūgiai, stiprūs, ištvermingi arkliai buvo gabenami į anglių kasyklas.

1863 m. nacionaliniame išsivaduojamajame sukilime aktyviai dalyvavo ir skaudviliškiai, gretimų dvarų savininkai. Apylinkėse veikė Oginskio ir V. Paulausko vadovaujami būriai. Sukilėliai už žiaurų elgesį pakorė miestelio rusų policijos pristavą. Carinei valdžiai ginklu nuslopinus pasipriešinimą, negailestingai susidorota su sukilėliais ir jų rėmėjais: suimti ir ištremti į Rusiją Skaudvilės ir apylinkių gyventojai, konfiskuotuose dvaruose apgyvendinti rusų kolonistai, uždaryta lietuviška mokykla, uždrausta lietuvių kalba ir spauda. Per miestelį knygnešiai gabeno draudžiamą literatūrą, skaudviliškiai nemaža lietuviškos periodinės spaudos užsisakydavo per paštą. 1865 m. carinė valdžia įsteigė valdišką mokyklą rusų kalba. Apie 1877 m. Skaudvilėje buvo 80 sodybų su 712 žmonių, veikė parduotuvės, 3 užvažiuojamieji kiemai, 5 alinės ir kt. Dalis gyventojų vertėsi žemės ūkiu, dirbo dvare, augino daržoves.

Per 1877 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą registruota 1 390 skaudviliškių, iš kurių – 1 012 žydai. Miestelyje vykdavo atsinaujinę dideli turgūs, klestėjo gyvulių prekymečiai, per kurį atvykę užsieniečiai supirkdavo apie 300 arklių, 100 karvių ir daug smulkių gyvulių. Paklausūs buvo javai, linai ir kiti žemės ūkio produktai. Prekyba vertėsi didžioji Skaudvilės gyventojų dalis. Apie 15–20 proc. skaudviliškių užsiėmė amatais. Neužsigulėdavo stalių, račių, kepėjų, kailiadirbių, kepurininkų, avalynės, tarp jų ir ortopedinės, gaminiai. Skaudvilėje veikė 6 kalvės, 1 vandens ir 2 vėjo malūnai.

20 a. pradžioje miestas dar labiau išaugo, jame gyveno apie 1 500 žmonių. Atsirado smulkių muilo, saldainių ir kt. dirbtuvių, veikė kalkinė, plytų fabrikėlis.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš Skaudvilės pasitraukė nemažai gyventojų. Nuolatinėmis rekvizicijomis kaizerinė okupacija nualino miestelio ir apylinkių gyventojus.

Atkūrus Lietuvos valstybę, prikelti suniokotą ūkį ilgai trukdė siautėjantys bermontininkai. Nepriklausomybės metais Skaudvilėje veikė pieninė, skerdykla, garinis malūnas, elektrinė, lentpjūvė, plytinė ir kt., tačiau ūkinės veiklos pagrindą, kaip ir seniau, sudarė prekyba ir amatai. Tradiciniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo specializuotose, tam skirtose, miestelio vietose.

1938 m. buvo daugiau kaip 2 000 nuolatinių gyventojų. Gyvai reiškėsi kultūrinės, politinės ir religinės organizacijos. Veikė mokykla, skaitykla, dramos būrelis, 4 klasių žydų mokykla su biblioteka. Išlyginta ir išgrįsta centrinė Skaudvilės aikštė, sutvarkytos pagrindinės gatvės.

Skaudvilė žiauriai nukentėjo abiejų okupacijų metais. Naciai išžudė bendruomenę, sovietai ištrėmė nemažai skaudviliškių. Dar nesibaigus karui, apylinkėse kovai su bolševikais pradėjo burtis lietuvių partizanai. 1945–1951 m. gimnazijoje (nuo 1949 m. – vidurinėje mokykloje) veikė kelios pogrindinės mokinių organizacijos, kurių nariai platino patriotinę spaudą, proklamacijas, palaikė ryšius su rezistentais. Susekti ir išaiškinti jaunieji pogrindininkai NKVD buvo tardomi, teisiami, išvežami į Rusijos gilumą.

Po visų negandų miestas po truputį atsistatė, padaugėjo gyventojų. Veikė šveitimo, kultūros ir sveikatos apsaugos įstaigos. Į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą įtraukta 18 a. pabaigoje pastatyta bažnyčia su 19 a. varpine. Jos interjerą puošia vertingi ir gausūs dailės kūriniai: šeši altoriai, stacijos, 18–19 a. tapybos darbai, medinės drožtos skulptūros, meniniai metalo dirbiniai ir kt. Lietuvos urbanistikos paminklų sąraše – miesto gatvių-kelių tinklas ir centrinės aikštės planas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija susiformavo 18 a. pabaigoje – 19 a. antroje pusėje.
 
Seniūnijoje yra dvi Romos katalikų ir viena evangelikų liuteronų bažnyčia, Skaudvilės gimnazija, Adakavo pagrindinė mokykla, Skaudvilės specialioji mokykla, treji kultūros namai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Adakavo socialinės globos namai. Mieste yra trys didesnės įmonės: UAB „Ryšininkas“, gaminanti gelžbetonio, metalo, plastmasės, elektros ir ryšių kabelius, UAB „Suvirkšta“, gaminanti šildymo katilus, vandens šildytuvus, betono maišykles ir I. Jurkutės įmonė ,,Galmija“, siuvanti drabužius.
  1. Seniūnams priskirtų notarinių veiksmų atlikimas.
  2. Charakteristikų išdavimas seniūnijos gyventojams.
  3. Leidimų išdavimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimui bei genėjimui.
  4. Leidimų skirti naują kapavietę seniūnijos kapinėse išdavimas.
  5. Leidimų palaidoti šeimos kape seniūnijos kapinėse išdavimas.
  6. Leidimų pervežti palaikus išdavimas.
  7. Prašymų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo priėmimas.
  8. Sprendimų dėl asmenų gyvenamosios vietos keitimo arba jos naikinimo priėmimas.
  9. Pritarimas antkapių ir kapaviečių įrengimo projektams.
  10. Leidimų rengti masinius viešuosius renginius išdavimas.
  11. Skundų, prašymų, kreipimųsi dėl viešosios tvarkos pažeidimų nagrinėjimas.
  12. Interesantų konsultavimas gyvenamosios vietos deklaravimo klausimais.
  13. Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) iš (nuo) laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos išdavimas.
  14. Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) renginių metu išdavimas.
  15. Pažymos patalpos savininkui (-ams) apie savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis išdavimas.
  16. Gyvenamosios vietos atvykimo deklaravimas.
  17. Prašymų įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Tauragės rajono savivaldybės priėmimas.
  18. Išvykimo deklaracijos registravimas.
  19. Pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą išdavimas.
  20. Pažymų apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Tauragės rajono savivaldybės išdavimas.
  21. Dokumentų priėmimas dėl socialinės pašalpos skaičiavimo ir socialinės pašalpos apskaičiavimas.
  22. Klientų, prašančių socialinės paramos, gyvenimo sąlygas įvertinimas.
  23. Buities tyrimo aktų surašymas.
  24. Seniūnijos pensijinio amžiaus asmenų specialiųjų poreikių lygio nustatymo organizavimas.
  25. Dokumentų priėmimas dėl išmokų už vaikus skaičiavimo ir išmokos už vaikus apskaičiavimas.
  26. Prašymus priėmimas ir pažymų išdavimas apie šeimos pajamas dėl gyvenamųjų patalpų šildymo, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensavimo mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms).
  27. Dokumentų priėmimas dėl kompensacijos kietam ar kitokiam kurui įsigyti skaičiuoti ir kompensacijos apskaičiavimas.
  28. Prašymų ir dokumentus priėmimas skaičiuoti kompensacijas nedarbingiems neįgaliems auginantiems vaikus, asmenims.
  29. Išvadų rengimas dėl vaiko, neveiksnių, ribotai veiksnių asmenų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo reikalingumo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo.
  30. Socialinės rizikos šeimų socialinių paslaugų poreikio nustatymas.
  31. Planavimas ir socialinės priežiūros teikimas socialinės rizikos šeimomis, ugdant ir palaikant suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius.
  32. Siūlymų teikimas dėl socialinės rizikos šeimos įrašymo ir išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų apskaitos.
  33. Prašymų skirti ekonominės bendrijos pagalbą priėmimas.
  34. Pažymų apie šeimos sudėtį ir kitokius faktinę padėtį patvirtinančius dokumentus išdavimas.
  35. Leidimų laikyti ūkinės paskirties gyvūnus išdavimas.
  36. Leidimų prekiauti ir teikti paslaugas viešosiose vietose iš nestacionarių įrenginių išdavimas.
  37. Prašymų, išduoti pažymą apie žemės ūkio veiką, priėmimas.
  38. Pažymų apie žemės ūkio veiklą išdavimas.
  39. Konsultavimas žemės ūkio produkcijos gamybos klausimais.
  40. Prašymų įregistruoti laikomus gyvūnus ūkinių gyvūnų registre priėmimas.
  41. Pažymų dėl visuomenei naudingos veiklos išdavimas.
  42. Visuomenei naudingos veiklos organizavimas.

Skaudvilės miesto I-oji seniūnaitija (seniunaitis Stasys Bardauskas, tel. 8 681 11384, el.p. lolita45@one.lt)
Adakavo g., Ančios g., Darbininkų g., Dariaus ir Girėno g., Kalnų g., Kauno g., Kelmės g., Kęstučio g., Kęstučio skg., Kranto g., Lauko g., Liaudies aikštė, Maironio g., Maironio skg, Malūno g., Mechanizatorių g., Pievų g., Ramybės g., Skardžio g., Statybininkų g., Taikos g., Trumpoji g., Vilniaus g., Žalgirio g

Skaudvilės miesto II-oji seniūnaitija (seniūnaitis Kęstutis Jorudas , tel. 8 686 97783, el. p. kejo63@gmail.com )
J. Basanavičiaus g., Beržų g., Draugystės g., J. Janonio g.,  Kundročių g., Laisvės g., Mokyklos skg., S. Nėries g., Norkiškės g., D. Poškos g., Pušyno g., Sodų g., Tauragės g., Upynos g., Upynos skg., Šlaito g., Žemaitės g.

Vaidilų seniūnaitija (seniūnaitis Sigitas Chomičius, tel. 8 699 47420, el.p. sigitaschom@gmail.com)
Dvarviečiai, Beresniškė, Beržynė, Jakutiškė, Juškaičiai, Juškiškė, Laurinaičiai, Leliškė, Mockaičiai, Pabambiai, Paegluonis, Pavartis, Pilsūdai, Pužai, Puželiai, Ruibiškė, Rūdija, Sodalė

Adakavo seniūnaitija (seniūnaitis Remigijus Maraulis, tel. 8 699 47132, el.p. remigijus.maraulis@gmail.com)
Adakavas, Papušyniai, Brūžaičiai, Gilvičiai, Očikiai, Žaliūkė, Vilnaliai, Būteniai, Ivangėnai, Sauslaukis, Daujotėliai, Kuksinė, Paprūdžiai, Paplėstiškė, Lauraičiai, Bokšeiniai, Paklevis, Šidagiai, Nosaičiai, Pauliškiai, Būgai, Giržadai, Sniegoniškė I, Sniegoniškė II, Barsukynė, Žemygala, Kalniškiai (dalis).

Trepų seniūnaitija (seniūnaitis Kostas Bernotas, tel. 8 614 25843, el.p. kostasbernotas@gmail.com)
Angladegiai, Gedgaudiškė, Jakštai, Kalniškiai, Karšuva, Kavadoniai, Keteriai, Kirkliai, Margynė, Mikalaičiai, Motaičiai, Pasuvirkštis, Paverkalnis, Plingiai, Trepai, Vaidatoniai, Vėluikiai, Užkalniai, Zakarkiškė.

SKAUDVILĖS SENIŪNIJOS
INFORMACIJA APIE DARBO UŽMOKESTĮ
DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS

 

Pareigybės pavadinimas

 

Etatų skaičius

Pareigybės lygis

2019 m.  I ketvirtis

Vidutinis nustatytasis darbo užmokestis, Eur

Vyriausiasis buhalteris

1

A2

Neskelbia

Buhalteris

1

B

872

Socialinio darbo organizatorius

1

A2

1085

Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima

2,5

A2

1020

Lankomosios priežiūros darbuotojas

3,5

C

626

Specialistas

1

B

955

Specialistas

1

B

796

Žemės ūkio specialistas

1

B

779

Komunalinio ūkio inžinierius

1

B

1009

Elektrikas

1

C

761

Traktorininkas

2

C

818

Santechnikas

1

C

777

Valytojas

6,5

D

555

Darbininkas

3

D

555

Kapinių prižiūrėtojas

1

D

555

Kūrikas (sezoninis darbas)

1,25

D

555



Ataskaitos
Scroll to Top
Skip to content