Kontrolės ir audito tarnyba

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba savo veiklą vykdo pagal pagrindinius jai keliamus uždavinius:

▪ prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Tauragės rajono savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;

▪ skatinti teigiamą ir veiksmingą audito poveikį savivaldybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui.

AUDITAS

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka finansinius (teisėtumo) ir veiklos auditus  vadovaudamasi:

Valstybės kontrolieriaus patvirtintais Valstybinio audito reikalavimais (http://www.vkontrole.lt/page.aspx?id=32);

Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos išleistais Tarptautiniais audito standartais (http://lar.lt/www/new/page.php?326);

FINANSINIS (TEISĖTUMO) AUDITAS

Finansinio (teisėtumo) audito tikslas – įvertinti, ar audituojamo subjekto metiniuose (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniuose nėra reikšmingų iškraipymų, o lėšos ir turtas valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai ir jie naudojami įstatymų nustatytiems tikslams. Auditoriai, atlikę finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškia nepriklausomą nuomonę apie audituoto subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumą ir nepriklausomą nuomonę dėl lėšų  bei turto naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka finansinius (teisėtumo) auditus Savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose bei savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir savivaldybės biudžeto vykdymo finansinį (teisėtumo) auditą ir teikia Savivaldybės tarybai išvadą. 

Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį (teisėtumo) auditą

Atlikdami auditą pagal Valstybinio audito reikalavimus, tarptautinius audito standartus, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• nustatėme ir įvertinome (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• supratome su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
• įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
• įvertinome bendrą (konsoliduotųjų) finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar (konsoliduotosiose) finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• įvertinome bendrą konsoliduotųjų biudžeto ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus ir tai, ar konsoliduotose biudžeto vykdymo ataskaitose pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją;
• įvertinome lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams, teisės aktų ar kitų dokumentų (sutarčių ir kt.) reikalavimų laikymąsi, atsižvelgėme į galinčias kilti rizikas, susijusias su šių reikalavimų nesilaikymu, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. 

Atlikdami grupės auditą taip pat surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie grupės konsoliduotas finansines ataskaitas. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę apie auditą.

Mes, be visų kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

VEIKLOS AUDITAS

Veiklos audito tikslas – įvertinti, ar audituojamas subjektas savo veiklą vykdo vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, taip pat atskleisti veiklos tobulinimo galimybes.

Veiklos audito metu gali būti vertinama vienos ar kelių įstaigų veikla, taip pat atskiros įstaigų veiklos dalys ar vykdomos programos. Todėl veiklos auditą galima suskirstyti į šiuos pogrupius:

• organizacijos auditas (jo metu vertinama, ar įstaiga taupiai, rezultatyviai ir efektyviai naudoja jai patikėtus savivaldybės išteklius ir kaip vykdo jai pavestas atlikti funkcijas);
• sistemos auditas (jo metu vertinama tam tikros viešojo sektoriaus srities (sistemos) valdymas, apimantis sistemoje veikiančių ir turinčių bendrų tikslų institucijų veiklą);
• programų auditas (jo metu vertinama, ar programos, finansuojamos savivaldybės lėšomis, vykdomos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai).

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, atlikdama veiklos auditą, padeda ir skatina audituojamus subjektus gerinti savo veiklos rezultatus, teikia patikimą ir viešą informaciją visuomenei, mokesčių mokėtojams apie tai, kaip naudojami Savivaldybės ištekliai.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktus finansinius (teisėtumo) ir veiklos auditus galite rasti skyriuje Audito ataskaitos ir išvados.

 
BENDRADARBIAVIMAS

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su Vyriausybės atstovu, Savivaldybės tarybos kontrolės komitetu, Valstybės kontrole, Centralizuota vidaus audito tarnyba ir kitomis institucijomis. 

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybų interesams atstovauti valstybės institucijose ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje įsteigta Lietuvos savivaldybių kontrolierių asociacija (SKA). Asociacijos vardu vyksta SKAT bendradarbiavimas su Seimu, Finansų ministerija, Lietuvos auditorių rūmais – tobulinant auditą ir apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, viešojo sektoriaus audito metodikas, dalijantis patirtimi.  

SKA  palaiko ryšius ir su savo partnerėmis užsienio šalyse – kitomis regioninėmis audito institucijomis. Dalyvauja EURORAI veikloje.

GEROSIOS PRAKTIKOS SKLAIDA

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ne tik vertina ir įvardija audituojamųjų daromas klaidas, bet ir skleidžia informaciją apie gerąją patirtį. Organizuojami pasitarimai su subjektų vadovais ir atsakingais darbuotojais. Viešinama įstaigų patirtis – ne tik klaidos, bet ir gerosios praktikos pavyzdžiai – yra naudinga kitoms įstaigoms ir organizacijoms, nes, matydamos konkrečius pavyzdžius, jos gali įvertinti kylančias grėsmes bei riziką ir savo srityje, taisyti klaidas ir ateityje jų išvengti.

• TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOS NUOSTATAI
• SAVIVALDYBIŲ KONTROLIERIŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSAS
• ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO IR DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMO TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBOJE TVARKOS APRAŠAS