Tauragės rajono savivaldybė - Skaudvilės seniūnija
Renginių kalendorius
Spalis
    2017     
M A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Renginiai
„Ruošiamės mažylio priežiūrai“
2017-10-17 17.15 
Vieta:  Visuomenės sveikatos biuras
Komedija „Kaip atsikratyti draugo?“
2017-10-17 18:00 
Vieta:  Tauragės kultūros rūmuose
Žilvino Žvagulio koncertas
2017-10-18 18:00 
Vieta:  Tauragės kultūros rūmuose
Bėgimo treniruotės
2017-10-19  
Vieta:  Vytauto stadionas
Vieša diskusija
2017-10-19 10:00 
Vieta:  Tauragės kultūros rūmuose
Skaudvilės seniūnija

Skaudvilės seniūnija




Seniūnijos darbo laikas:

Pirmadieniais - ketvirtadieniais nuo 8 val.- 12 val., 12:45 val.- 17 val.
Penktadieniais nuo 8 val.-12 val., 12:45 val. – 15:45 val.
Trečiadieniais interesantai nepriimami 

 

TAURAGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS SKAUDVILĖS SENIŪNIJOS VEIKLOS NUOSTATAI


 

Apie seniūniją

 

Skaudvilės herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino 2005 m. gruodžio 20 d. dekretu Nr. 479.

Skaudvilė istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su seniūnijos atstovais buvo nuspręsta naujajame herbe pavaizduoti svertuvą. Tai įrankis ne viename Lietuvos regionų dar ir šiandien vadinamas iš baltarusių kalbos kilusiu žodžiu ,,bezmėnas“ , kuriuo turguose ir dabar tebesveriamos prekės. Šiuo simboliu norima parodyti, jog miestas augo ir vystėsi prekybos dėka.

Simbolių kalboje svertuvas- pusiausvyros, teisingumo, tvarkos ir viešosios teisės emblema. Krikščioniškame mene labai paplitęs arkangelo Mykolo , svertuvu sveriančio sielas , paveikslas. Saliamono išminties knygoje sakoma ,,Klaidingos svarstyklės – atgrąsios Viešpačiui, o teisingas svoris – priimtinas Jam“ .

Raudona skydo spalva heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę.

Dailininkas Alfonsas Čepauskas parengė Skaudvilės herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2005 m. lapkričio 24 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 330) .

HERBO APRAŠYMAS. Raudoname lauke vaizduojami du auksiniai sukryžiuoti svertuvai.


 

SVARBIOS SKAUDVILĖS ISTORIJOJE DATOS

  • 1253 – pirmą kartą paminėtas Karšuvos vardas
  • 1760 – rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas Skaudvilės vardas
  • 1797 – pastatyta RK Šv.Kryžiaus bažnyčia
  • 1804 – įkurta Skaudvilės parapija
  • 1820 – pradeda veikti parapijinė mokykla
  • 1827 – pastatyta evangelikų - liuteronų bažnyčia
  • 1852 – Skaudvilėje lankėsi vyskupas Motiejus Valančius
  • 1910 – pastatyta medinė gaisrinė
  • 1915 – nutiestas siaurasis geležinkelis
  • 1918 – vėl pradeda veikti lietuviška pradinė mokykla – IV skyrių
  • 1919 – Vilniaus gatvėje bermontininkai sušaudo tris stulgiškius
  • 1930 – pastatyta naujoji gaisrinė miesto centre
  • 1936 – pradeda veikti VI skyrių pradinė mokykla
  • 1937 – Skaudvilės gaisras
  • 1937 – įsteigta valsčiaus ambulatorija
  • 1937 – atidaroma viešoji biblioteka
  • 1941 – sunaikinama žydų bendruomenė
  • 1944 – įsteigiama gimnazija
  • 1948 – įsteigti kultūros namai
  • 1951 – Vasario 16 d. moksleiviai kaip protestą iškelia Lietuvos trispalvę
  • 1960 – mokykla pereina į naujas patalpas
  • 1964 – atveria duris nauji kultūros namai
  • 1975 – išsilieja 20 ha dydžio užtvanka
  • 1988 – išrenkama Skaudvilės Sąjūdžio taryba
  • 1992 – pašventinamos rezistentų kapinaitės
  • 2003 – paminėtas Karšuvos vardo pirmą kartą paminėjimo 750 metų jubiliejus
  • 2004 – paminėtas Skaudvilės parapijos įkūrimo 200 metų jubiliejus
  • 2005- patvirtintas Skaudvilės herbas
  • 2010- Skaudvilės vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 250 metų jubiliejus

SKAUDVILĖS STATUSAS

 

  • Po 1861 žemės reformos – valsčius
  • 1915 -1919 – apskritis /Kreiz/
  • 1919 -1950 – valsčius
  • 1950 -1962 – Skaudvilė – rajono centras
  • 1962 - 1990 – Skaudvilės miestas ir Skaudvilės apylinkė atskiri vienetai
  • 1990 - 1995 – Skaudvilės miestas ir apylinkė
  • Nuo 1995 – 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnas
  • 2003 m. vasario 1 d. – Skaudvilės seniūnija

Suteikti gatvių pavadinimai 11 seniūnijos kaimų :

  1. Pilsūdų k. – Gluosnių g., Miško g., Sandėlių g., Saulės g.; Šilalės g., Vaidilų g., Žiedo g., Žvaigždžių g.;
  2. Trepų k.- Akacijų g., Bijotų g., Obelų g., Parko g., Slėnio g., Tvenkinių g.;
  3. Adakavo 1-ame k. – J. Adakauskio g., Bažnyčios g., Bibliotekos g., Dainų g., Gluosnių g., Kaštonų g., Klevų g., Mokyklos g., Nemakščių g.;
  4. Sodalės k. – Agluonos g., Kelmynės g., Šunijos g.;
  5. Šidagių k. – Giraitės g., Molio g., Smėlyno g., Žaliosios Lankos g. Očikių k. – Gėlyno g., Tujų g., Uosių g.;
  6. Jakutiškės k. – Girininkijos g. , Vakarų g.;
  7. Gedgaudiškės k. – Kryžkalnio g., Vėjų g. , Žolynų g.;
  8. Būtenių k. – Liepų g., Karklų g., Alyvų g.;
  9. Ivangėnų k. – Karšuvos g., Ivangėnų g.;
  10. Pužų k. – Šiaulių g., Stoties g., Pienių g.;
  11. Puželių k. – Stoties g., Batakių g., Šiaulių g.
  12. Vėluikių k.- Kutrupio g., Bijotų g., Fermų g., Šiaulių g.
  13. Očikių k. – Gėlyno g., Tujų g., Uosių g.

 

 

ISTORIJA

Skaudvilė (Tauragės r. sav.) įsikūrusi apie 25 km į šiaurės rytus nuo Tauragės, prie Ančios upės ir kairiojo jos intako Inkstilo. Miesto vardo kilmė – asmenvardinė, nes 1645 m. Batakių valsčiaus dokumente asmenvardis Skaudvilis, -as minimas 19 kartų. Skaudvilė 1861–1950 metais – valsčiaus, 1916–1919 metais – apskrities, 1950–1962 metais – rajono, nuo 1995 m. – seniūnijos centras. 1950 m. gavo miesto teises.

Senovėje Skaudvilės apylinkės priklausė Karšuvos žemei. Kad vietovėje gyventa nuo seno, liudija ir 1936 metais rastas sidabro dirbinių lobis. Jis datuojamas 14 a. Taigi tuometiniai gyventojai neabejotinai palaikė prekybinius ryšius su kaimynais. Gyvenvietės buvimą patvirtina ir dabartinio miesto teritorijoje esantis Nosaičių (Papkalnio) piliakalnis. Tikėtina, jog 18 a. viduryje prie dvaro jau buvo įsikūręs kaimas. 1766 m. jame veikė kelios karčiamos, evangelikų liuteronų konfesija. Apie 1770 m. būta ir medinės koplyčios. 18 a. antroje pusėje Skaudvilės dvaras priklausė Raseinių apskrities bajorų maršalkai I. Micevičiui. Kaip rašoma ,,Elenchus omnium ecclesiarum...“, 1797 m. dvarininko lėšomis baigta statyti medinė, kryžiaus formos, šiaudais dengta Šv. Kryžiaus bažnyčia. 19 a. pradžioje prie bažnyčios veikė parapinė mokykla, kurioje 1820 m. mokėsi 28 vaikai. 1804 m. I. Micevičius skyrė maldos namams valaką ir 3 margus žemės, 3 000 rublių beneficijos, o vyskupas J. Giedraitis suteikė bažnyčiai parapijos teises. Miestelyje veikė ir Evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios buvo ir mokykla.

 

 

1836 m. pradėtas tiesti Rygos–Tilžės kelias, sujungęs Tauragę, Skaudvilę ir Kelmę. Ši tranzitinės magistralės iš Peterburgo į Prūsiją atkarpa sudarė sąlygas vystytis Skaudvilei – plito amatai, gausėjo amatinių. Išaugusi miestelio komunikacinė reikšmė skatino ir jo teritorijos plėtrą, kilo statiniai, spietęsi apie centrinę aikštę. Manoma, 1847 m. Skaudvilėje jau buvus ir sinagogą, nes iš 442 gyventojų – 204 buvo žydai, kurių pagrindinis užsiėmimas buvo prekyba. Centrinėje aikštėje vykdavo gausūs savaitiniai turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ne tik aplinkinių vietovių, bet ir pirkliai iš Anglijos, Vokietijos ir kt. Ypač paklausi prekė buvo vietinės veislės arkliai žemaitukai. Mažaūgiai, stiprūs, ištvermingi arkliai buvo gabenami į anglių kasyklas.

1863 m. nacionaliniame išsivaduojamajame sukilime aktyviai dalyvavo ir skaudviliškiai, gretimų dvarų savininkai. Apylinkėse veikė Oginskio ir V. Paulausko vadovaujami būriai. Sukilėliai už žiaurų elgesį pakorė miestelio rusų policijos pristavą. Carinei valdžiai ginklu nuslopinus pasipriešinimą, negailestingai susidorota su sukilėliais ir jų rėmėjais: suimti ir ištremti į Rusiją Skaudvilės ir apylinkių gyventojai, konfiskuotuose dvaruose apgyvendinti rusų kolonistai, uždaryta lietuviška mokykla, uždrausta lietuvių kalba ir spauda. Per miestelį knygnešiai gabeno draudžiamą literatūrą, skaudviliškiai nemaža lietuviškos periodinės spaudos užsisakydavo per paštą. 1865 m. carinė valdžia įsteigė valdišką mokyklą rusų kalba. Apie 1877 m. Skaudvilėje buvo 80 sodybų su 712 žmonių, veikė parduotuvės, 3 užvažiuojamieji kiemai, 5 alinės ir kt. Dalis gyventojų vertėsi žemės ūkiu, dirbo dvare, augino daržoves.

Per 1877 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą registruota 1 390 skaudviliškių, iš kurių – 1 012 žydai. Miestelyje vykdavo atsinaujinę dideli turgūs, klestėjo gyvulių prekymečiai, per kurį atvykę užsieniečiai supirkdavo apie 300 arklių, 100 karvių ir daug smulkių gyvulių. Paklausūs buvo javai, linai ir kiti žemės ūkio produktai. Prekyba vertėsi didžioji Skaudvilės gyventojų dalis. Apie 15–20 proc. skaudviliškių užsiėmė amatais. Neužsigulėdavo stalių, račių, kepėjų, kailiadirbių, kepurininkų, avalynės, tarp jų ir ortopedinės, gaminiai. Skaudvilėje veikė 6 kalvės, 1 vandens ir 2 vėjo malūnai.

20 a. pradžioje miestas dar labiau išaugo, jame gyveno apie 1 500 žmonių. Atsirado smulkių muilo, saldainių ir kt. dirbtuvių, veikė kalkinė, plytų fabrikėlis.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, iš Skaudvilės pasitraukė nemažai gyventojų. Nuolatinėmis rekvizicijomis kaizerinė okupacija nualino miestelio ir apylinkių gyventojus.

Atkūrus Lietuvos valstybę, prikelti suniokotą ūkį ilgai trukdė siautėjantys bermontininkai. Nepriklausomybės metais Skaudvilėje veikė pieninė, skerdykla, garinis malūnas, elektrinė, lentpjūvė, plytinė ir kt., tačiau ūkinės veiklos pagrindą, kaip ir seniau, sudarė prekyba ir amatai. Tradiciniai Skaudvilės turgūs buvo ne tik vieni didžiausių Žemaitijoje, bet dėl prekių gausos ir įvairovės vykdavo specializuotose, tam skirtose, miestelio vietose.

1938 m. buvo daugiau kaip 2 000 nuolatinių gyventojų. Gyvai reiškėsi kultūrinės, politinės ir religinės organizacijos. Veikė mokykla, skaitykla, dramos būrelis, 4 klasių žydų mokykla su biblioteka. Išlyginta ir išgrįsta centrinė Skaudvilės aikštė, sutvarkytos pagrindinės gatvės.

Skaudvilė žiauriai nukentėjo abiejų okupacijų metais. Naciai išžudė bendruomenę, sovietai ištrėmė nemažai skaudviliškių. Dar nesibaigus karui, apylinkėse kovai su bolševikais pradėjo burtis lietuvių partizanai. 1945–1951 m. gimnazijoje (nuo 1949 m. – vidurinėje mokykloje) veikė kelios pogrindinės mokinių organizacijos, kurių nariai platino patriotinę spaudą, proklamacijas, palaikė ryšius su rezistentais. Susekti ir išaiškinti jaunieji pogrindininkai NKVD buvo tardomi, teisiami, išvežami į Rusijos gilumą.

Po visų negandų miestas po truputį atsistatė, padaugėjo gyventojų. Veikė šveitimo, kultūros ir sveikatos apsaugos įstaigos. Į valstybės saugomų architektūros paminklų sąrašą įtraukta 18 a. pabaigoje pastatyta bažnyčia su 19 a. varpine. Jos interjerą puošia vertingi ir gausūs dailės kūriniai: šeši altoriai, stacijos, 18–19 a. tapybos darbai, medinės drožtos skulptūros, meniniai metalo dirbiniai ir kt. Lietuvos urbanistikos paminklų sąraše – miesto gatvių-kelių tinklas ir centrinės aikštės planas, kurio tūrinė erdvinė kompozicija susiformavo 18 a. pabaigoje – 19 a. antroje pusėje.
 
Seniūnijoje yra dvi Romos katalikų ir viena evangelikų liuteronų bažnyčia, Skaudvilės gimnazija, Adakavo pagrindinė mokykla, Skaudvilės specialioji mokykla, treji kultūros namai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Adakavo socialinės globos namai. Mieste yra trys didesnės įmonės: UAB „Ryšininkas“, gaminanti gelžbetonio, metalo, plastmasės, elektros ir ryšių kabelius, UAB „Suvirkšta“, gaminanti šildymo katilus, vandens šildytuvus, betono maišykles ir I. Jurkutės įmonė ,,Galmija“, siuvanti drabužius.
 
 

Paskutinis atnaujinimas: 2017-05-17 11:30:19


 
Tauragės rajono meras
SIGITAS MIČIULIS

 

MIESTAI PARTNERIAI